Daug didžiųjų karinių laivų turi branduolinius reaktorius. Tai jiems suteikia lankstumo – kuro įprastai pakanka dešimtmečiui, o veikimo sąnaudos yra žemesnės nei naudojant įprastus dyzelinius variklius. Branduolinis reaktorius taip pat yra ne toks žalingas aplinkai, nes neišmeta anglies dvideginio, azoto oksidų ir kitų dujų. Tai kodėl branduolinių reaktorių nenaudoja didieji krovininiai laivai? Juk per kelis dešimtmečius toks reaktorius atsipirktų?

Naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo, kad maždaug dešimtadalis Lietuvos gyventojų suvartoja mažiau mėsos produktų arba iš viso jų atsisako. Prekybininkai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo vartotojų dėmesys augalinės kilmės maistui.

Viena iš nemalonių elektros ir elektronikos įrangos savybių yra ta, kad ji linkusi gesti. Vis dėlto į klausimą, verta ar neverta taisyti sugedusį daiktą, Lietuvos vartotojai turi skirtingus atsakymus. Kas antras iš mūsų linkę remontuoti šaldytuvus, šaldiklius, televizorius ir skalbimo mašinas, tačiau plaukų priežiūros prietaisus, elektrinius virdulius ir mikrobangų krosneles taisytinais daiktais laiko tik dešimtadalis šalies vartotojų. Tai atskleidė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuota apklausa, rašoma prenešime spaudai.  

Ar bent kartais susimąstote, kiek skirtingų paviršių kiekvieną dieną paliečiate? Namų durys, parduotuvės lentyna, troleibuso turėklas - prie visų šių objektų kone kasdien kiekvienam iš mūsų tenka prisiliesti. Kiekvienas toks prisilietimas ant paviršiaus palieka iš prakaito bei riebalų sudarytas pirštų atspaudų žymes - unikalius mūsų sąlyčio su paviršiumi įrodymus, kurių plika akimi dažniausiai nė negalime pamatyti. Tikriausiai daugelis iš mūsų esame matę detektyvų, kuriuose pagal pirštų atspaudų paliekamas žymes yra surandami bei sučiumpami nusikaltėliai, tačiau tik retas yra domėjęsis, kaip iš tikrųjų tai veikia sudėtingesniais atvejais, kuomet pirštų atspaudai paviršiuje būna susilieję ir neryškūs - būtent apie tai bei šį tą daugiau apie pirštų atspaudus turėsite galimybę sužinoti šiame straipsnyje.

Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip – jos ašis sukasi ir svyruoja dangaus ir netgi pačios planetos paviršiaus atžvilgiu. Apie tai, kaip iš tikro Žemė juda kosmose, kviečiu skaityti paskutiniajame šių metų pažintiniame straipsnyje.

Vieni juokiasi iš Naujametinės nakties pažadų sau, o kiti juos iš tiesų mėgsta. Norite tikėkite, norite - ne, bet yra žmonių, kurie juos religiškai įgyvendina. Naujieji metai yra tarsi švarus popieriaus lapas, kuris mums suteikia kažkokio naujumo jausmą. Nors tas naujumas, aišku, tėra iliuzija, jis vis tiek padeda kurti planus ir juos vykdyti. Štai 7 patarimai kaip galite ženkliai be didesnių pastangų pagerinti savo produktyvumą.

Naujieji metai daugelyje šalių pasitinkami valgant sėkmę nešančius patiekalus – nuo 12 vynuogių Ispanijoje iki lakštinių Japonijoje. Be to, Kolumbijoje viena daržovė gali išburti turtingus arba finansinių problemų kupinus metus, o Airijoje neįprastu ritualu su duona atbaidomos piktosios dvasios.

Civilinės metrikacijos skyriai pastebi, kad artėjant Naujiesiems metams, bus registruota daugiau santuokų nei įprastai šaltuoju metu.

Žiemą jaunieji dažniausiai tuokiasi įprastesnėse vietose, tačiau per šiuos metus – nemažai porų santuokai pasirinko ir netradicines erdves.

Užsibrėžti gyvenimą keičiančių tikslų naujiems metams kur kas lengviau, nei juos įgyvendinti. Nespėjus pasibaigti sausiui, dauguma žmonių nuleidžia rankas ir grįžta prie savo senų blogų įpročių. Tačiau gebėjimas ar bent bandymas laikytis sau duotų pažadų pasako apie mus labai daug, teigiama svetainėje Verywellmind.com.

Garsus Antikos filosofas Sokratas yra pasakęs: „Valgyti reikia, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum.“ Ar susimąstome apie tai, kai suvalgome visą lėkštę močiutės gamintų cepelinų su spirgučiais, na, o vėliau dar bandome sušlamšti sausainėlių, šokolado, saldainių ir paskutinį torto gabaliuką? Greičiausiai – ne.

Tačiau tokį požiūrį derėtų keisti, kadangi laikui bėgant išties galime pradėti atrodyti kaip cepelinai, o ir jaustis kur kas prasčiau.

Ar tave ištiko panikos priepuolis, nes gavai siuntimą pasidaryti rentgeno nuotrauką? Ar bijai, kad po procedūros tau nuslinks plaukai ir iškris dantys? Nerimauji, kad kolegos darbe tavęs šalinsis, nes bijos, kad tu juos apšvitinsi radiacija? Jei į daugumą klausimų atsakei taip, tada tu skaitai teisingą straipsnį, kurio pagalba aš bandysiu tave įtikinti, kad nereikia bijoti mano darbo ir kad ne viskas taip blogai, kaip yra įsivaizduojama.

Visata – tai moksliškai magiškas beribės erdvės pasaulis, kuriame visuomenės požiūris į gyvenimą iškraipomas protu nesuvokiamomis kryptimis. Pakėlusi akis į naktinį dangų, kai prieš pat mane atsiveria nesuskaičiuojama galybė galaktikų, žvaigždžių bei planetų, nesijaučiu bejėgė, o atvirkščiai – pakylėta.

Drąsus prancūzas leidosi per Atlantą statinės formos oranžinės spalvos kapsule. Skelbiama, kad ši neįprasta vandens transporto priemonė juda pasitelkusi išskirtinai vandenyno sroves, informuoja BBC.

71 metų Jeanas Jacquesas Savinas išplaukė iš Ispanijai priklausančių Kanarų salų. Karibų jūrą jis viliasi pasiekti po maždaug trijų mėnesių. Specialioje kapsulėje prancūzas įsirengė specialią vietą miegui, mažą improvizuotą virtuvėlę ir daugybę vietos atsargoms.

Nemažai technologijų apžvalgų prasideda Williamo Gibsono (geriausiai žinimo kaip knygos „Neuromancer“ autorius) citata „The future is already here – it`s just not evenly distributed“ („Ateitis jau čia – ji tiesiog netolygiai pasiskirsčiusi“). Ir tai yra tikra tiesa – šalys skiriasi savo kultūrinėmis vertybėmis, politinėmis sistemomis, finansinėmis galimybės, technologinio išsivystymo lygiu ar net paprasčiausiomis oro sąlygomis. Tai lemia, kad jose kuriamos, plėtojamos ir pritaikomos skirtingos technologijos.

Kosmoso platybės visais laikais domino mokslininkus. Į kosmosą kilo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Kai kurie gyvūnai buvo siunčiami kaip eksperimentų dalis, kitus siuntė NASA ar tiesiog atskiros šalys. Siunčiant gyvūnus į kosmosą, buvo stengtasi daugiau sužinoti apie organizmų būseną kosmoso sąlygomis.

Prasidėjęs išmaniųjų telefonų bumas kartu su savimi į pasaulį atnešė ir įrenginiams skirtas programėles. Kai atrodė, kad jos vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir yra nepakeičiamos įvairiose gyvenimiškose situacijose, ėmė daugėti ženklų, kad greitai mobiliųjų aplikacijų gali ir nebelikti. „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei teigimu, apie tokias tendencijas liudija ir įvairių kompanijų atlikti tyrimai, atskleidę, kad išmaniųjų telefonų savininkai vis rečiau lankosi virtualiose programėlių parduotuvėse. Tad kas pakeis išmaniąsias programėles? Atsakymas – jau aiškus.

Ar dar prisimenate tuos laikus, kai vienintelis būdas susisiekti su žmogumi būdavo laidinis telefonas, o laiškai keliaudavo kelias dienas ar savaites?

Butas su balkonu – įprastas dalykas. Pastaraisiais metais ne mažiau įprastas ir balkonų stiklinimas. Kodėl tokia paslauga svarbi? Ogi todėl, kad įstiklinta erdvė žymiai pasikeičia, butas tampa praktiškesnis, o ir vaizdas iš gatvės nuteikia pozityviau.

Saulės ir šilumos išsiilgę keliautojai žiemą skuba krautis lagaminus ir vykti atostogų į Egiptą – čia jie ieško ne tik ramaus, bet ir aktyvaus poilsio. Kiekvienas atostogautojas iš Egipto parsiveža savų įspūdžių ne tik apie šalį, jos istoriją, lankytinus objektus, bet ir apie kultūrą, vietinių žmonių mentalitetą.

Regis, procesas nesudėtingas – atsuki kraną ir nuskalauji produktus po tekančiu vandeniu. Ir vis tik portalas brightside.me nori priminti, kad labai dažnai šiuos 9 maisto produktus plauname netaisyklingai. Sužinokite, kuriuos, ir kaip tai daryti.

Be darbo – blogai. Ir valgyti , ir apsirengti, ir už butą susimokėti reikia, ir nusipirkti kai ko norime. O dirbti sunku: nesibaigiantis vargas, problemos, tenka nuolaidžiauti nepakenčiamo būdo ar kvailiems viršininkams. Tokių, kurie būtų patenkinti savo darbu, pasitaiko retai. Kaip nesikankinti darbe?

Kelionės yra būtina asmeninio išsilavinimo dalis, tačiau ne visi kelionės etapai yra vienodai malonūs. Kartais lėktuve sunku pailsėti dėl nuolatinio triukšmo, kurį kelia didžiulis žmonių skaičius. Kartais tiesiog norisi pasvajoti,kaip būtų smagu keliauti visiškai tuščiame lėktuve. Bet ar tai įmanoma? Jei parduotų labai mažai bilietų, ar oro linijos vis tiek vykdytų skrydį?

Žmonėms labai nepatinka dulkės. Ir ne veltui. Tų negyvų odos ląstelių, plaukų, bakterijų, žemių, kailio ir kitų bjaurasčių sankaupų atsiranda visur. Kas baisiausia, atgrasumas nėra blogiausias dalykas, susijęs su dulkėmis.

NASA zondas „Parker Solar Probe“ – pirmasis žmogaus sukurtas objektas, įskridęs į Saulės vainiką, lapkričio 11 dieną užbaigė savo pirmą priartėjimą prie mūsų šviesulio ir surinko begalę unikalių duomenų apie mūsų žvaigždės veikimo principus. Praėjus kelioms savaitėms, visi šie duomenys buvo atsiųsti į Žemę, rašo „Science Alert“.

Jei nežinote, ar jūsų šuns nedirgina triukšmingi garsai ir ryškios šviesos, tikrai nereikėtų eksperimentuoti vedant jį į šventinius renginius ar triukšmingas viešąsias erdves, portalui LRT.lt sako šunų dresūros mokyklos „Reksas“ dresuotojas Jonas Valančius. Pasak jo, artėjant Naujiesiems metams ir kitoms šventėms, būtina apsaugoti savo keturkojus – išgirdęs netikėtą triukšmą, šuo gali krūptelėti, supanikuoti, nutrūkti nuo pavadžio ir pabėgti nuo šeimininko.

Nenumaldomai artėjant didžiausioms metų šventėms ieškome dovanų, dėl kurių kartais naršome ne vien parduotuvėse, bet net ir tolimiausiuose interneto kampeliuose. Juose galime netikėtai gauti visiškai nelaukiamų staigmenų – virusų. „Bitės Profai“ pateikia 5 patarimus, kurie padės atpažinti, apsisaugoti ir pašalinti telefoninius virusus, galinčius apkartinti artėjančias šventes, teigiama pranešime spaudai.

Darbui vadovavo Michael I. Eremets, iš Max Planck chemijos instituto (Vokietija), kuris 2014 metais pasiekė ankstesnį, 203 kelvinų (-70 °С) aukštatemperatūrio superlaidumo rekordą.

Mokslininkai tvirtina pasiekę naują superlaidumo ribą. Straipsnyje teigiama, kad pavyko sukurti elektros srovės tekėjimą be varžos aukščiausioje temperatūroje: vos 250 kelvinų, arba -23° С. Nors komandos superlaidininkas dar nepatikrintas, rekordo pagerinimas labai tikėtinas.

Kiekvienas, apžiūrinėdamas tipinį sovietmečiu statytame daugiaaukštyje suprojektuotą butą, bent sykį tai tikrai susimąstė, kuriems galams reikalingas palubėje esantis langas tarp virtuvės ir vonios arba tualeto.

Kartais bandoma pajuokauti, jog jis ten įrengtas tam, kad būtų galima vieniems kitus stebėti. Spėjimas gal ir logiškas, turint omeny tais laikais paplitusią visuotinio sekimo praktiką. Visgi tikroji to lango paskirtis visiškai kitokia.

Placebo efektas yra menkai ištirtas, tačiau jo reputacija puikiai žinoma psichologams, neurobiologams, terapeutams, antropologams ir filosofams, susirinkusiems į oficialų Tarpdisciplininių placebo tyrimų draugijos kongresą Leidene (Olandija). Šiems mokslininkams svarbu, kad jų įrodymais grįstus darbus pripažintų viešasis mokslas; mokslininkus skatina įsitikinimas, kad placebas išties yra galingas vaistas, kurį ignoruojant kenkiama pacientams.

Tikriausiai esate girdėję, kad tomo skilimas sukelia didžiulį energijos išlydį, kurį galima panaudoti taikiai arba kaip griaunančią jėgą. Tačiau juk viskas aplink mus susideda iš atomų. Kas jei vieną perpjausite, tarkim, smulkindami daržoves sriubai?