Šie metai Lietuvos ir apskritai fotografijai išskirtiniai: sukanka 180 metų, kai buvo paskelbtas fotografijos atradimas, 50-ąjį jubiliejų švenčia Lietuvos fotomenininkų sąjunga, prieš 45 metus įkurta Vilniaus galerija, prieš 40 metų – Kauno fotografijos galerija. Švęsti išties yra ką, ir ne tik šlovingus jubiliejus, bet ir tai, kad Lietuvos fotografijos leidiniai pasklidę plačiai ir po mūsų šalį, ir po pasaulį. Geriausias šios sklaidos pavyzdys – praėjusių metų pabaigoje legendinio leidėjo Gerhardo Steidlo išleista fotografo Antano Sutkaus knyga „Planet Lithuania“. 

„Samsung“ pristatė naują „Galaxy“ serijos dėvimųjų prietaisų liniją: išmanųjį laikrodį „Galaxy Watch Active“, išmaniąsias apyrankes „Galaxy Fit“ bei „Galaxy Fit e“ ir belaides ausines „Galaxy Buds“, sakoma pranešime spaudai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė rado būdą, kaip pagaminti padidinto stiprumo gipso rišamąją medžiagą, naudojant vien tik pramoninių atliekų produktus. Padidinto stiprumo gipsinei rišamajai medžiagai pagaminti naudojamas fosfogipsas – trąšų gamybos metu susidarančios atliekos, ceolitas – naftos perdirbimo pramonės atliekos, ir tam tikras aktyvatorius. Laboratorijoje sukurtas gipsas yra dukart stipresnis nei įprastas gipsas, pagamintas iš fosfogipso, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Turbūt kiekvienas žinome, jog raudona spalva simbolizuoja šilumą, o mėlyna – šaltį. Su tokiais žymėjimais susiduriame kasdien įvairiausiose situacijose, tad gali būti keista sužinoti, jog iš tiesų karštesni daiktai yra mėlynesni už raudonus. Kur čia šuo pakastas?

Mokslininkai teigia išsiaiškinę, kodėl zebras yra dryžuotas. Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų tyrėjai nustatė, kad dryžiai šiems gyvūnams reikalingi atbaidyti musėms ir uodams.

Visais laikais mėsa ir jos gaminiai kėlė daugybę diskusijų. Tiesa, mitybos specialistai tikina, jog visiškai išbraukti jos iš savo valgiaraščio nederėtų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau dažnam vartotojui kyla natūralus klausimas: kokią gi mėsą – raudoną ar baltą – rinktis, kuri iš jų vertingesnė ir kaip dažnai derėtų mėsingus patiekalus įtraukti į savo kasdienį meniu?

Kartais mums reikalingi paprasti ir konkretūs atsakymai į paprastus ir konkrečius klausimus. Kada vyks savivaldybių rinkimai ir ką juose rinksime? Ar galima balsuoti už skirtingų partijų sąrašą ir merą? Ką daryti, jei negalėsiu ateiti balsuoti rinkimų dieną? Šiame straipsnyje – trumpi ir aiškūs atsakymai į visus šiuos klausimus.

Praeitą savaitę New Horizons zondas atsiuntė dar keletą Ultima Thulės nuotraukų. Tai yra paskutinės nuotraukos, kurias jis padarė, jau toldamas nuo objekto.

Nors didžioji dalis nuotraukų, darytų viso praskridimo metu, dar neatsiųstos, bet šie naujausi vaizdai reikšmingai pakeitė mūsų supratimą apie šį tolimąjį objektą. Pasirodo, Ultima Thule yra sudaryta ne iš dviejų susilietusių rutulių, bet iš paplokščių dalių.

Bananai yra vienas mėgstamiausių ir populiariausių užkandžių. Vis dėlto ekspertai pataria su jais elgtis atsargiai.

Šie lenkti vaisiai pas mus neauga. Į Europą jie daugiausia importuojami iš Centrinės ir Pietų Amerikos, kur yra auginami milžiniškose plantacijose. Jų auginimas karštuose kraštuose susijęs su įvairiomis problemomis. Valstiečiai naudoja daug chemijos, kad įveiktų kenkėjus ir augalų ligas. Tai kenkia ne tik aplinkai ir plantacijų darbininkų sveikatai – cheminių medžiagų lieka ir ant bananų.

Baldų dizaineriai, kuriantys gaminius Vakarų šalių rinkoms, pastebi, kad pirkėjų poreikiai ganėtinai skiriasi: Lietuvos gyventojai renkasi visiškai kitokius minkštuosius baldus nei, tarkime, vokiečiai. Tačiau tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvoje tendencija aiški: joks, net minimalistiškiausias būstas neįsivaizduojamas be sofos, kuri tapo tikru multifunkcinio baldo etalonu ir nusidažė ryškiomis spalvomis, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Greta visiems įprastų mandarinų, apelsinų ar melionų parduotuvėse lietuviai gali atrasti daugiau nei 30 skirtingų pavadinimų egzotinių vaisių, tokių kaip papajos, ličiai, pasiflorai, anonos ar figos. Tiesa, neįprastų pavadinimų egzotiniai vaisiai yra tikros vitaminų saugyklos, todėl puikiai tinka imuniteto stiprinimui šaltuoju metų laiku, teigiama pranešime žiniasklaidai. Kokius egzotinius vaisius labiausiai mėgsta ragauti lietuviai ir kuo jie ypatingi?

Skaitmeniniai projektai veikia ne taip, kaip tradicinės kompanijos. Be to, trumpalaikė pergalė gali virsti žlugimu.

2016 metais Kinijos kompanija Didi buvo didžiausia pasaulyje pavežėjimo paslaugų tiekėja. Kasdien vairuotojai Kinijoje atlikdavo 25 milijonus kelionių – daugiau, nei konkurentai visame pasaulyje kartu sudėjus. Tokią sėkmę pasiekti padėjo keli faktoriai. Pirma, metais anksčiau kompanija įsigijo Kinijos taksi bendrovę Kuaidi. Antra, ji pasiekė, kad iš Kinijos rinkos pasitrauktų Uber. Verslui kliūčių nebeliko, tad Didi pradėjo mažinti vairuotojams ir keleiviams skirtas subsidijas.

Darbo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo darbo ieškančiojo turimų kompetencijų, sukauptos darbo patirties, įgyto išsilavinimo, įgūdžių, bet ir nuo asmeninių savybių – charakterio, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nepaisydami kandidato titulų, pasiekimų ar intelektinių gebėjimų, darbdaviai dažnai pirmenybę teiks supratingam, empatiškam, draugiškam ir bendraujančiam kandidatui, turinčiam stiprius tarpasmeninius įgūdžius (angl. soft skills)“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė. Specialistė dalijasi įžvalgomis, kurios gali padėti siekti sėkmingesnės karjeros.

Laivo vairas, vadinamas šturvalu, yra labai gerai žinomas simbolis. Kelių stipinų mediniai vairai yra toks stiprus laivininkystės simbolis, kad juos dažnai ant savo pečių tatuiruojasi jūreiviai ir ant sienų kabina įvairūs jūrų gėrybių restoranai. Bet ar žinojote, kad didieji laivai turi ne po vieną vairą? „Titanikui“ vieno net nebūtų pakaką.

Dalintis nuotraukomis socialiniuose tinkluose tapo viena iš bendravimo ir savęs pristatymo formų. Daugelio dėmesį patraukia esą idealiai atrodantys kadrai. Pasitelkus technologijas tokius sukurti gali kiekvienas, turintis išmanųjį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 3 nemokamas programėles, padėsiančias savo nuotraukas paversti tikromis socialinių tinklų pažibomis.

Pastaraisiais metais mokslininkai įspėja dėl kai kurių gyvūnijos atstovų nykimo. Nors atrodo, kad vabzdžių nepasiilgtume, drastiškai jų mažėjant visame pasaulyje, mokslininkai įspėja, kad tai gresia katastrofišku visų ekosistemų žlugimu.

Naujai pasirodžiusioje 73-ijų tyrimų apie vabzdžių mažėjimą visame pasaulyje apžvalgoje rašoma, kad apie 40 proc. visų vabzdžių rūšių gresia išnykimas. Palyginimui pasakytina, kad kai kurios rūšys nyksta aštuonis kartus greičiau nei žinduoliai, paukščiai ir ropliai, rašoma sciencealert.com.

Lazeriniai ginklai vis dar yra laikomi ateities karybos dalimi, tačiau mažai kas suvokia, kad jie jau dabar yra labai pavojingi. Manoma,kad jau kitais metais Kinija turės antžeminį lazerinį ginklą, galintį numušti žemojoje Žemės orbitoje skriejančius palydovus.

Lazeriniai Kinijos ginklai žinomi nuo 2006 metų, kuomet vienas toks ginklas buvo panaudotas JAV palydovo apakinimui. Tas lazeris nebuvo labai galingas ir ilgalaikės žalos nesukėlė, tačiau manoma, kad tai buvo bandomoji ataka ir didesnio prieš palydovus nukreiptos karybos plano dalis. Jau 2007 metais Kinija raketa sunaikino seną orų palydovą, taip padidindama kosminių šiukšlių skaičių ir įrodydama, kad gali naikinti įvairius palydovus, jei kiltų toks reikalas.

Naujausi amerikiečių tyrimai rodo, kad dietiniai gazuoti gėrimai gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis. Pasak mokslininkų, neigiamą poveikį sveikatai turi vietoje cukraus naudojami dirbtiniai saldikliai.

Apklausus daugiau nei 80 tūkstančių vyresnio amžiaus moterų nustatyta, kad dažnai dietinius gėrimus vartojančios tyrimo dalyvės turi maždaug penktadaliu didesnę riziką patirti infarktą ar susirgti širdies ligomis, nei tos, kurios jų negeria.

Egzoplanetų įvairovė, kurią atradome per pastaruosius 25-erius metus, tiesiog stulbina. Nuo superžemių iki karštųjų jupiterių, nuo vandeninių planetų iki planetų prie neutroninių žvaigždžių – Visatoje yra daugybė planetų tipų, kurių Saulės sistemoje nerasime. Viena iš keistų egzoplanetų rūšių – garuojančios planetos.

Mokslininkai teigia, kad maždaug 40 proc. visų pasaulio vabzdžių rūšių gresia išnykimas. Pasak jų, tai gali turėti itin neigiamos įtakos visai ekosistemai.

Tyrimo duomenimis, kai kurios vabzdžių rūšys nyksta 8 kartus greičiau nei žinduoliai, paukščiai ir ropliai. Pasak tyrėjų, vabzdžių sparčiai mažėja dėl aktyvios žemės ūkio veiklos, pesticidų naudojimo. Be to, neigiamos įtakos turi didėjanti urbanizacija, klimato kaita, tarša, invazinių rūšių, kurios minta vabzdžiais, gausėjimas.

„The Wall Street Journal“ paskelbė įdomų straipsnį, kuriame politikos mokslininkas Joshua S. Goldsteinas ir energetikos inžinierius Staffanas A. Qvistas diskutuoja apie tai, kaip galėtume kuo greičiau išspręsti klimato kaitos problemas. Ir šie du ekspertai sutinka, kad šių klimato problemų nepadės greitai išspręsti atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip saulė ar vėjas.

Vos prasidėjus pirmosioms publikacijoms apie 5G technologijas, komentatoriai įvairiuose leidiniuose ir socialiniuose tinkluose pradėjo lyginti naujas technologijas su mikrobangų krosnele, kuri, esą, arba iškeps mūsų galvas, arba pavers mus dvigalviais, šešiakojais mutantais. Kiek tokiose baimėse pagrindo?

Saulės paviršiaus temperatūra siekia apie 6000 laipsnių, tačiau jos vainikas įkaitęs net iki milijono.

Ne vieną dešimtmetį bandoma išsiaiškinti, kaip vainiką sudarančios retos dujos įkaista iki tokios aukštos temperatūros, bet kol kas nesėkmingai.

Ketvirtis milijardo šviesmečių tuštumos – tuščiausia regimosios Visatos vieta. Didžioji tuštuma jau beveik keturis dešimtmečius neduoda mokslininkams ramybės, skatindama kelti neįprasčiausias jos kilmės hipotezes

Tamsią naktį žiūrint į dangų, gali susidaryti įspūdis, kad žvaigždės po kosmosą išsibarsčiusios tolygiai. Tačiau taip nėra. Žvaigždės buriasi į galaktikas, o galaktikos telkiasi į gravitaciškai susietus galaktikų spiečius. Žiūrint bendrai, kaimyninės galaktikos kosminiais masteliais gan arti viena kitos, o tuštuma užima ne itin dideles kosmoso sritis.

Ne tik kosmosas ir Žemės vandenynai vis dar slepia daugybę paslapčių – pasirodo, nežinome ir kas gali dėtis mums po kojomis. Štai Žemės mantija, esanti tarp plutos ir išorinio planetos branduolio sluoksnio, turi savo sluoksnius – o mokslininkai tik dabar atrado, kad ribos tarp jų gali atrodyti kaip grubūs kalnynai arba lygios plynaukštės, kurias matome ant Žemės paviršiaus. Šis atradimas gali padėti atrasti ir seniai prarastus žemynus, kurie dabar ilsisi kažkur giliai po žeme. 

Oksfordo miesto rotušė sausakimša žmonių, norinčių išgirsti legendinio universiteto matematikos profesoriaus, mokslo filosofo ir krikščionybės apologeto Johno Lennoxo mintis apie jo knygą „Ar mokslas gali paaiškinti viską?“ („Can science explain everything?“).

Diskusiją vedė patyręs „The Economist“ vyr. redaktorius Robas Giffordas. Pats pirmas jo klausimas labai tiesus: tai ar iš tiesų mokslas gali paaiškinti viską? Prof. J.Lennoxas su šypsena pokalbį pradeda teigdamas, kad jei būtų paklaustas to paties prieš šimtą metų, jis būtų atsakęs taip, bet dabar jau be abejonių atsakytų, kad ne, negali.

Jeigu jūsų dabar paklaustume, ką katės mėgsta labiausiai, dauguma tikriausiai atsakytumėte, kad pieną. Tačiau tai tėra mitas. Žinoma, sakysite, kad esate matę tiek vaizdo įrašų, tiek ir savomis akimis, kaip mieli katinėliai laka pieną. Tačiau iš tiesų katės itin sunkiai virškina pieną.

Mūsų kaimyninė Andromedos galaktika artėja prie Paukščių Tako ir po keleto milijardų metų su juo susidurs.

Dabar pristatyta Gaia teleskopo duomenų analizė leidžia patikslinti numatomą šio susidūrimo laiką. Nors Gaia daugiausiai stebėjo Paukščių Tako žvaigždes, jos jautrumo užtenka ir kai kurioms Andromedos bei kaimyninės Trikampio galaktikos žvaigždėms išskirti.

Koraliniai rifai nyksta nerimą keliančiu greičiu, tačiau „Coral Vita“ rado sprendimą, kaip juos išsaugoti.

Kompaniją stato pirmąjį pasaulyje komercinį, sausumos pagrindo koralų ūkį, kuriame galima bus efektyviai auginti koralus ir vėliau juos persodinti į pasaulio vandenynus.

Kai šis koralų ūkis bus pilnai įrengtas, jis taps geriausiu pasirinkimu, siekiant išsaugoti ir atkurti vienus brangiausių gamtos išteklių.

Apsilankius vilnietės Jūratės Rachmangulovos namuose, galima pamanyti, kad Lietuva – egzotiška šalis. Čia auga apie 50 vaismedžių, nuo kurių ir bananą, ir greipfrutą, ir netgi granatą galima nusiskinti. Moters namuose vaismedžiai netgi turi savo atskirą kambarį, kuriame gėrybės auga jau penkerius metus.