Kol Maskva atmeta kaltinimus dėl ukrainiečių vaikų deportacijos, Vladimiras Putinas bando įgyvendinti kitą planą. Nuo 2014 m. po Krymo aneksijos buvo bandoma galutinai pašalinti totorius iš Krymo. Totorių persekiojimą pradėjo Stalinas, o besitęsiantis konfliktas suteikė Kremliui pretekstą suvesti sąskaitas su viena iš mažumų, kurios Rusijai taip ir nepavyko prisijaukinti.
„Totoriai, ypač tie, kurie priešinasi neteisėtai Krymo aneksijai arba išreiškia nesutikimą, yra patyrę daugybę rimtų žmogaus teisių pažeidimų, persekiojami, diskriminuojami ir stigmatizuojami Rusijos okupacinės valdžios.“
Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovi patvirtino, kad Rusijos valdžia įsidrąsinusi dėl vyraujančio nebaudžiamumo už tokius pažeidimus. Simbolinis atvejis yra Narimano Dzelyalo, Krymo totoriams atstovaujančios institucijos – Medžlio – vadovo pavaduotojo istorija. Praėjus septyniems mėnesiams nuo karo pradžios, Krymo Aukščiausiasis Teismas jį nuteisė kalėti 17 metų dėl kaltinimų prisidėjus prie dujotiekio sabotažo. Yra mažiausiai 200 etninių totorių politinių kalinių, nors Krymo valdžia tai nei patvirtina, nei paneigia. N. Dzelyalas ir toliau atmeta Maskvos kaltinimus persekiojamai mažumai. Teismo bylos nuosprendį, kuriuo jis nuteistas kalėti, Amnesty International pavadino neteisėtu. N. Dzelyalo advokatas Nikolajus Polozovas kartoja, kad byla yra neabejotinai politinė.
Totoriai ir toliau patiria begalę žmogaus teisių pažeidimų, praneša Europos Taryba, kuriai priklauso Rusija, bet kurios narystė buvo laikinai sustabdyta. Neteisėta Krymo aneksija „pradėjo tragišką įvykių ir priemonių seką, kuriai būdingi rimti ir pasikartojantys žmogaus teisių pažeidimai“, – priduria komisarė D. Mijatovi. Maskvos įsteigtos valdžios institucijos neleidžia patekti nepriklausomiems stebėtojams, trukdo gauti tiesioginę informaciją.
„Tarptautiniai žmogaus teisių stebėjimo mechanizmai ir humanitarinės organizacijos turėtų gauti saugią ir netrukdomą prieigą bendrauti su visais sulaikytaisiais, įskaitant Krymo totorius“, – rašoma Strasbūro ataskaitoje, kurioje raginama nedelsiant nutraukti praktiką perkelti sulaikytuosius iš Krymo į sulaikymo centrus Rusijoje – tai prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei – turėtų būti nedelsiant nutraukta.
Remiantis istoriniais duomenimis, 1917–1933 m. buvo nužudyta arba priversti išvykti apie 150 tūkstančių totorių. Persekiojimas baigėsi įsakymu deportuoti visą mažumą. 1944 m. gegužę Stalino įsakymu beveik 200 000 Krymo totorių buvo priverstinai išvežti į Sibirą, Centrinę Aziją ir Uralo kalnus. 86% ištremtųjų – moterys, vaikai, seneliai, nes dauguma vyrų buvo paimti į kariuomenę.
Deportacijos metu žuvo beveik 8000 žmonių, kitų laukė atšiaurios gyvenimo sąlygos perkėlimo centruose, Kryme buvo sunaikintos totorių mečetės ir ištrinti vietovardžiai. Per pirmuosius trejus tremties ir perkėlimo metus žuvo nuo 27% iki 46% totorių. Iki 1989 m. nė vienam iš likusių gyvų žmonių ar jų įpėdinių nebuvo leista grįžti į Ukrainą ir Krymą, kol Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pripažino Krymo totorius persekiojama tauta, deportuota nelegaliai.
Totoriai į tėvynę pradėjo grįžti po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo 1991 m., kuomet įkūrė Medžlį, kuris iki naujos Rusijos invazijos buvo totoriams atstovaujantis centras. Institucijai, kuri ne tik palengvino tremtinių vaikų grąžinimą, bet ir siekė atkurti mažumos teises, vėl iškilo grėsmė po 2014 m. Putino paskelbtos aneksijos.
Kryme taip pat yra kelios dešimtys nepilnamečių, kuriuos Ukraina nurodo kaip deportuotus Rusijos pajėgų. Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit Ukrainą“, padedančios susekti ir sugrąžinti ukrainiečių vaikus, atstovė Olha Jerokhina laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad netrukus po invazijos pradžios Rusija pradėjo masines vaikų deportacijas iš okupuotų Charkivo ir Chersono sričių. Nežinia, ar tarp šių vaikų yra tik našlaičiai, ar vaikai, turintys tėvus, teisėtus globėjus arba vaikai, kurių tėvai žuvo karo veiksmų metu. Rusija teigia, kad apie 744 000 ukrainiečių vaikų savo noru buvo perkelti iš Ukrainos. Vien tik pietų Rusijos Krasnodaro srityje daugiau nei 1000 vaikų iš Mariupolio buvo įvaikinti rusų šeimų ir perkelti į atokius miestus, tokius kaip Tiumenė, Irkutskas, Kemerovas ir Altajaus kraštas, kur juos pasiekti, atpažinti ir susigrąžinti bus beveik neįmanom, skelbia Rusijos žiniasklaidos priemonė „Meduza“.
(DŽ/Avvenire)
