Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim.

Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai šokdino Seimą, vyriausybę, darė įtaką Seimo nariams? Supratote, kad miškininkų vežimas protestuoti prie Seimo yra akivaizdi manipuliacija? Lengviau atsipūtėte, kai Seimas pagaliau balsavo už urėdijų reformą?

Praėjusią savaitę Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys Šilutės rajone aptiko ką tik lizdą palikusį pelėdikės, retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pelėdų rūšies, jauniklį. Tai jau antras nustatytas šios rūšies paukščių perėjimo mūsų šalyje atvejis. Jis rodo, kad pelėdikė nebėra tik užklystanti į Lietuvą rūšis.

Lietuvos zoologijos sodas liepos 21 d., penktadienį, 10 val. kviečia į praktinę mokomąją talką, kurioje bus demonstruojami kovos su invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis metodai. Renginio dalyviai įgytas žinias galės ne tik pritaikyti savo namuose, bet ir pagelbės zoologijos sodui kovojant su Sosnovskio barščiais ir luzitaniniais arionais. Geriausių talkininkų laukia organizatorių prizai.

Net du trečdaliai Lietuvos gyventojų dalį vasaros derliaus užšaldo žiemai – rodo naujausia kompanijos „Samsung“ ir „Spinter tyrimai“ inicijuota apklausa. Tad kokių uogų, daržovių ir kitų žalumynų mūsų šaldikliuose daugiausiai ir kaip teisingai juos užšaldyti, kad galėtume mėgautis vasaros vitaminais bet kuriuo metų laiku?  

    Šiuolaikinis civilizuotas žmogus jau seniai apsiprato, kad kalendoriuje viešpatauja 2017 metai, nors nuolatos pasirodo vis labiau intriguojančių atradimų, kad tikrasis žmonijos amžius yra visiškai kitoks. Mokslininkai kaskart vis energingiau ieško naujų gyvybės formų ir nepraranda vilties aptikti... ateivius. Tačiau reikia pripažinti, kad  kol kas mokslui dar nepavyko atsakyti į visus klausimus.

Bandant gelbėti avarinės būklės Gedimino kalną, Vilniaus savivaldybė su Kultūros ministerija sukūrė tinklalapį, kuriame pateikiami dokumentai apie kalne daugiau nei per dešimtmetį atliktus darbus, išleistus pinigus.

Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais. Prasti ir kiti šalies gyventojų sveikatos rodikliai: pavyzdžiui, apie 75% visų mirčių tenka lėtinėms neinfekcinėmis ligoms, kurių didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligos. Didelis sergamumas tuberkulioze, psichikos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES.

Valdančiųjų „valstiečių“ populiarumui toliau smukant, politologas sako, jog žmonės, tikėtina, nusivylė valdančiosios daugumos veikla, ir tai yra rimtas skambutis valdančiajai valstiečių ir žaliųjų partijai.

Praėjusią savaitę Mažeikių muziejuje buvo pristatyta žinomo šachmatininko, Mažeikių šachmatų klubo „Matas“  direktoriaus Gintaro Paulausko knyga „Lietuvos – Žemaitijos – Mažeikių šachmatų raida pasaulio šachmatų fone.“ Knygoje aprašoma šachmatų istorija nuo praėjusio amžiaus pradžios iki pat šių dienų.

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi – „o gal prireiks“. Dažniausiai nebeprireikia ir nenaudojama įranga tampa elektronikos atliekomis, kurias kartais elektronikos surinkėjams tenka išvežti net ir apsamanojusias. Norą išsaugoti nebereikalingus daiktus paprastai paaiškina psichologas – tokiu būdu siekiama jaustis saugiu. Visgi, saugumo jausmas, pasak psichologo, fiktyvus, o daiktų atsikratymas ne tik svarbus gerai psichologinei savijautai, bet ir gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime.

Pirmąjį 2017 metų pusmetį gimusiems berniukams dažniausiai suteikiamas Mato vardas, mergaitės dažniausiai pavadinamos Emilijomis, trečiadienį pranešė Registrų centras.

Pripučiama valtis – nuostabus sprendimas žūklei ir poilsiui gamtoje. Renkantis valtį žūklės reikmenų specialistai pataria pagalvoti, kokiems tikslams ir eksploatavimo sąlygoms ji įsigyjama. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tokius parametrus kaip keliamoji galia ir telpančių keleivių skaičius. 

Lietuvos paštas primena, kaip pašte atsiimti gautą registruotąjį laišką ar siuntinį, kai pats gavėjas to padaryti neturi galimybių. Išvykstant atostogauti, gyventojai raginami iš anksto apie tai informuoti paštą arba įgalioti kitą asmenį gautoms pašto siuntoms atsiimti.

Bendradarbiaujant su katalikų bendruomene Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nuo 2010 metų įgyvendina susitarimą dėl projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ vykdymo, kuriuo siekiama keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti jų kultūrą keliuose ir pilietiškumą. Vykdomas projektas iš kitų išsiskiria tuo, kad juo pasiekiami gyventojų sluoksniai, kurie nepasiekiami kitomis panašiomis akcijomis ar renginiais.

Per pirmąjį š. m. pusmetį aplinkosaugininkai gavo daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų pranešimų apie gamtai ir aplinkai daromą žalą – beveik tūkstančiu daugiau negu pernai per tą patį laiką. Gausėjantys pranešimai rodo, kad visuomenė vis nepakantesnė pažeidėjams.

Projekte „Atsakingas moksleivis“ dalyvaujančios Lietuvos mokyklos iki pat šių metų pabaigos senas baterijas, smulkias ir stambias elektronikos atliekas galės keisti į mobiliojo interneto gigabaitus. Tokius išskirtinius mainus pasiūlė projekto organizatorė, saugų elektronikos atliekų perdirbimą finansuojanti Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Tikimasi, kad šis projektas formuos atsakingą ateities kartų požiūrį į elektronikos atliekas bei jų rūšiavimą. Mokykloms pagal surinktus elektronikos atliekų kiekius bus įteikiami projekto partnerio, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ mobiliojo ryšio „Pildyk“ gigabaitai.

Vasara – tai piknikų ir sumuštinių sezonas, tačiau maisto laikymui netinkamos oro sąlygos – drėgmė, šiluma, saulės kaitra – dažnai sugadina jų kokybę. Neteisingai pakuojant ir gaminant sumuštinius duona sudrėksta, todėl sumuštiniai praranda savo išvaizdą ir skonį. Kepyklos  gamybos vadovas Tadas Aleknavičius pataria, kaip teisingai laikyti ir rinktis duoną, kad atvėrę pikniko krepšį išvengtumėte nemalonumų.

Remontuojate butą ar kuopiate rūsį ir norite nebrangiai atsikratyti susikaupusiomis atliekomis, kurioms konteineryje – ne vieta? Būkite atsargūs, mat patikėtos į netinkamas rankas jūsų atliekos gali atsidurti artimiausiame miškelyje, o kartais netgi grįžti atgal pas jus kartu su bauda už aplinkos teršimą.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujas Darbo kodeksas – antrasis po nepriklausomybės atkūrimo. Patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma, kuria gali vadovautis darbdaviai, taip pat įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui kartu įsigaliojo poįstatyminiai teisės aktai jam įgyvendinti.

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Praėjo jau ištisi šimtmečiai, bet iki šių dienų išliko gyva Tautos didybė ir atmintis.

Baigiantis pirmajam vasaros mėnesiui, viltingai laukiama geresnių orų ir gausesnių turistų srautų Klaipėdos rajone. Kuo Klaipėdos rajonas gali sudominti turistus ir ar mes pasiruošę juos priimti bet kokiu oru, kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininke Rūta Cirtautaite.

Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto Elektros inžinerijos katedroje šiemet studijas baigė 13 studentų – automatikos ir elektros inžinerijos specialistų, įgijusių inžinerijos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kaip teigia katedros vedėjas Marius Kernagis, pažangiausi studentai dirbti pagal specialybę pradeda jau antrame kurse, tad studentų ateities perspektyvos – vienos geriausių darbo rinkoje.

Medikai ir politikai skambina nerimo varpais: šalies jaunimo psichinė sveikata yra visiškai prasta. Atliktas reprezentatyvus jaunimo sveikatos tyrimas parodė, kad 40 proc. jaunų 15–29 metų Lietuvos žmonių būdingas savižudiškas elgesys. Tai reiškia, kad kas trečias šiai jaunimo grupei priskiriamas žmogus per 12 mėnesių galvojo apie savižudybę, kūrė planus arba bandė žudytis.

      Važiuojant iš Židikų į Pikelius, prieš pat Lūšę keliukas į kairę nuveda į visiškai kitokį pasaulį – prie Dautarų dvaro, kuris, naujųjų savininkų pastangomis, pradėjo antrą gyvenimą. Čia verda gyvenimas, vyksta įvairūs renginiai, lankosi svečiai ir džiaugiasi dvaro didybe, gražėjančia aplinka ir dvaro savininkų maloniu priėmimu.

Apie tai, kad jaunuolis, vos baigęs 10 klasių, vidurinį išsilavinimą gali įgyti kartu su specialybe didelė dalis visuomenės nežino, o kita – vis dar nusiteikusi skeptiškai. Vienu šūviu nušauti du zuikius ir išmokti amato siūlo Lietuvos profesinio mokymo įstaigos. Tačiau pasak karjeros konsultantės ir lektorės Daivos Šilienės, ši galimybė labiausia nepatraukli jaunuolių tėvams ir nepalankios nuostatos keičiasi per lėtai.

Skaitmeninės informacijos kiekiai sparčiai auga,  o sykiu su jais daugėja būdų asmeninę informaciją saugoti skaitmeninėje erdvėje. Tam tikra informacija, pavyzdžiui, sveikatos duomenimis, nuotraukomis, įvairiais asmeniniais ar verslo dokumentais žmonės retai kada nori dalintis su nepažįstamais sutiktais gatvėje – jie linkę juos saugoti. Tačiau internete šia informacija dalinamės nevaržomai – siunčiame el. laiškus su jautrias dokumentais, talpiname gyvenimo akimirkas internetinėse failų talpyklose, apsipirkinėjame el. parduotuvėse. Todėl nenuostabu, kad vis dažniau išgirstame apie programišių rengiamas atakas, užgrobiamą konfidencialią informaciją. Tad kokie iš tiesų pavojai mūsų tyko internete? Kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją?

Albertas Einsteinas (Albertas Einšteinas) galbūt buvo tikras genijus fizikos pasaulyje, tačiau taip ir nesužinojo laimingos santuokos formulės, rodo „Christie's“ aukcione parduodami jo laiškai.

Trumpiausią metų naktį paprastai sutinkame po atviru dangumi. Tačiau ką daryti, kad mūsų apsilankymas gamtoje jai nesukeltų žalos, o mums paparčio žiedo netektų ieškoti tarp…šiukšlių? Pateikiame svarbiausius patarimus, ką reikėtų įsidėmėti Joninių savaitgalį leidžiant gamtoje.

Mokytis į Vilnių ji atvyko iš Klaipėdos, būdama 16 metų. Su mamos palaiminimu savarankišką gyvenimą pradėjusi Gabrielė Kulešovaitė pasirinko socialinio slaugytojo specialybę Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. Mergina nemato sunkumų, derindama mokymąsi gimnazijos skyriuje, profesinio praktinio mokymo užsiėmimus bei pirmąjį darbą. Priešingai, jos darbštumas ir užsispyrimas atsipirko jau antraisiais studijų metais ­– Gabrielė tapo Nacionalinio profesinio meistriškumo konkurso nugalėtoja.

Filosofams svarbu ne žinoti, bet pažinti, ko nežinai. Jie nori sugriauti dabarties žmonių tikėjimą savo žinojimo pranašumu. Jiems nėra nieko blogesnio, kaip dabarties žmonių pasitikėjimas savo žinojimu. Šis pasitikėjimas savimi ir savo žiniomis yra pagrindinis dabartinių Lietuvos reformatorių trūkumas. Jie turi pagrįsto ir patikimo žinojimo sampratą, kurią bando primesti tikrovei. Vyksta nesibaigiantis tikrovės prievartavimas dėl nežinia kieno sugalvotų taisyklių. Reformatoriai taip stipriai tiki savo misija, kad tam tikru momentu reformos tampa svarbesnės už žmogų. Jeigu lietuviai emigruoja iš Lietuvos – sakoma, kad nebuvo reformų. Tam, kad lietuviai neemigruotų iš Lietuvos, reikalingos reformos. Jeigu lietuviai nežino, kokių reformų reikia, reikalinga jų pažinimo reforma. Jeigu jie žino per daug, būtinai reikia atlikti jų perteklinio žinojimo reformą. Sąjūdžio laikais lietuviai norėjo laisvos Lietuvos. Šiandien jų gyvenimas pajungtas reformoms. Jeigu Sąjūdžio laikais kas nors būtų pasakęs, kad reformos yra svarbesnės už Lietuvą, tai būtų suvokta kaip išdavystė. Šiandien reformatoriai mano, kad jų reformoms labiausiai trukdo Lietuva, jos žmonių įpročiai ir prisirišimai. Tegul prasmenga Lietuva ir lietuviai, tegyvuoja puikusis reformų pasaulis.