Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo pakartotinai panaudoti nurašytą valstybės turtą. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad šį procesą norima įteisinti.
„Norime pakeisti įstatymus tam, kad valstybės institucijos, kai sukaupia nereikalingą turtą ir nori jį prikelti naujam gyvenimui (...), kad tai būtų pagaliau legalu“, – antradienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Ministerija perengė Valstybės turto disponavimo įstatymo pataisas, pagal kurias nereikalingu pripažintas, bet tinkamas naudoti valstybės turtas būtų ne sunaikinamas, o perduodamas specialioms dalinimosi daiktais stotelėms.
Šiuo metu nereikalingas, niekam neperduotas ar parduotas valstybės turtas yra sunaikinamas.
„Dalis (valstybės – BNS) turto yra parduodama aukcionuose, dalis gali būti perleidžiama įvairioms kitoms valstybės institucijoms (...), kitas turtas turi būti tiesiog sunaikintas, sudegintas ir likviduotas“, – teigė ministrė.
Anot jos, nežinoma, kiek šalyje yra nebetinkamo naudoti turto ir kiek kainuoja jo likvidavimas.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius sakė, kad apie tokio turto apimtį galima tik spėti.
„Didžioji dalis keliauja pas privačius atliekų tvarkytojus, kur tonos tvarkymo kaina gali siekti 150–200 eurų, priklausomai nuo to, kokios tai yra atliekos“, – žurnalistams sakė T. Vaitkevičius.
Pasak jo, nuo dalinimosi daiktais stotelės „Dėk'ui“ veiklos pradžios 2019 metais surinkta beveik 2 tūkst. tonų nebenaudojamų daiktų, kurie vėliau buvo pakartotinai panaudoti.
Ministrė teigė, kad šalies gamintojai, sukuriantys nemažą dalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), galėtų perdirbti daugiau gamyboje susidarančių atliekų.
„Pirmiausia reiktų žiūrėti ir į mūsų gamybos įmones (...). Dalis produkcijos, kuri atlieka nuo gamybos proceso, gali sugrįžti atgal į ekonomiką“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Jos teigimu, kad įmonės persitvarkytų, joms reikalingos finansinės paskatos.
Anot A. Armonaitės, žiedinis medžiagų naudojimas Lietuvoje siekia 4,4 proc. ir yra beveik tris kartus mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, didelė dalis atliekų Lietuvoje, ypač didelių gabaritų, vis dar nėra tvarkomos pagal žiediškumo principus.
Ministerijos teigimu, Lietuva yra išsikėlusi tikslą ii 2050 metų tapti žiedine ir neutralia klimatui ekonomika, o pakartotinis panaudojimas yra efektyviausias būdas mažinti atliekų skaičių ir jų poveikį aplinkai.
Vilniaus regione yra 16 dalijimosi daiktais stotelių, o visoje šalyje – 73.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
