Cirkas




Š. Narbutas sako, kad dėl COVID-19 reagentų derėjosi ne valdžios įgaliotas

narbutasDėl galimo piktnaudžiavimo teisiamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas sako, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.

„Nuo pat pareikšto įtarimų momento aš tarsi verčiamas įrodinėti, kad aš ne arklys: ne prokuroras teikia argumentus pagrįsdamas kaltinimą, o aš turiu įrodinėti, kad kaltinimai nesutampa su faktine bylos medžiaga“, – ketvirtadienį pradėjęs Vilniaus apygardos teismui teikti parodymus sakė Š. Narbutas.

Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, tačiau jis juo nebuvęs.

„Aš SAM nedirbau, jokio atlygio iš SAM negavau ir jokios valinės išraiškos būti nepriklausomu ekspertu nedaviau. Jokios sutarties su SAM nesudariau ir man nesiūlė sudaryti, apie tai nebuvo net kalbos“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Š. Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje tiriami pareigūnų surinkti duomenys, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

Prokuratūra tuomet skelbė, jog „byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š. N. siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data“. 

Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š. Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Š. Narbutas duodamas parodymus teismui teigė, jog jam tarpininkaujant Lietuva reagentų įsigijo pigiau ir greičiau, pvz., pagal 2020 metų kovo 20 dienos sutartį su „Termo Fisher Scientific Baltics“ vieno testo kaina be PVM siekė 22  eurus, kai jam tarpininkaujant iš Ispanijos įmonės jie įsigyti už 17 eurų be PVM.

„Jei ne šis pirkimas, mėnesį nebūtų buvę kuo testuoti žmones ir mirčių skaičius būtų buvęs didesnis“, – teigė Š. Narbutas.

Jis pažymėjo, kad derėdamasis dėl reagentų veikė kaip pilietis, o komercinėje veikoje nėra draudžiama dalyvauti dėl visuomenės intereso.

Š. Narbutas taip pat pažymėjo, kad nuo gauto užmokesčio už komercinį atstovavimą jis sumokėjo 40 tūkst. eurų mokesčių, ir kėlė klausimą, kodėl bankinis pavedimas neužkliuvo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT), jei lėšos buvo gautos iš galimai nusikalstamos veikos.

„Savo atlygį gavau teisėtai, jei būčiau gavęs neteisėtai, įsijungia tam tikri mechanizmai, bet byloje nėra medžiagos, kad FNTT kažką ištyrė ir rado netinkama“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Jis taip pat patvirtino, kad sąskaitas faktūras bei sutartį dėl tarpininkavimo pateikė bankui šiam paprašius, prieš pervedant į jo sąskaitą pavedimą už paslaugas.

Kitame posėdyje vasario 13 dieną planuojama tęsti Š. Narbuto apklausą, o kovo 8 dieną numatytos baigiamosios kalbos.

Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus byloje kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode