Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija Mažeikiuose, kur įmonė galimai slėpė iš Italijos grįžusius darbuotojus ir savivaldybei apie tai neteikė informacijos. Skelbta, kad už tai ši galinti sulaukti teisėsaugininkų – policijos ir prokuratūros pareigūnų – vizito. Ši istorija sukėlė diskusijų bangą apie tai, kokių sankcijų gali sulaukti šalies įmonių vadovai už saugumo priemonių nesilaikymą ir nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis ekstremalios situacijos metu.
Mažeikių bendrovės elgesys ne vienam sunkiai suprantamas pilietine prasme, o teisiniu požiūriu už tai galima sulaukti sankcijų. Nestabdant darbuotojų kelionių į Italiją ar kitas rizikos šalis bei nesidalinant informacija apie tai, kyla pavojus išplisti virusui – tokiu atveju už informacijos neteikimą gali būti skirta net iki 3000 eurų dydžio administracinė nuobauda vadovui arba atsakingam asmeniui. Tokia bauda numatyta Administracinių nusižengimo kodekso 45-ajame straipsnyje.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad informaciją gaunantis subjektas privalo užtikrinti įmonės informacijos bei asmens sveikatos duomenų apsaugą.
Ar galime pritaikyti turimas teisines priemones?
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos kovo 10 d. sprendimu, darbdaviams rekomenduojama organizuoti veiklą, vengiant žmonių artimo kontakto – t. y. organizuoti posėdžius, pasitarimus, konferencijas ir kitus darbo susitikimus nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijos priemones.
Negana to, Vyriausybė ėmėsi priemonių ribodama susisiekimą su viruso paliestomis šalimis. Nuo pirmadienio draudžiami skrydžiai į Italiją ir iš jos į Lietuvą, taip pat rekomenduojama niekur nekeliauti iš šalies, o griežčiau nurodoma nevykti į dešimt valstybių. Šis draudimas turėtų pristabdyti ne tik atostogautojus, bet ir įmones, kurios savo darbuotojus siunčia į Italiją ar kitas rizikos šalis.
Jeigu net ir tokiomis sąlygomis darbdavys slėptų faktą, kad darbuotojai važinėja į Italiją darbo tikslais, jam grėstų administracinė atsakomybė. Dar griežtesnės, jau baudžiamosios atsakomybės sulauktų įmonės, slepiančios koronaviruso atvejį ir dėl to užkrėtusios kitus niekuo dėtus darbuotojus. Tokiu atveju darbuotojai, dėl nuslėptos informacijos patyrę žalą, galėtų reikalauti jos atlyginimo.
Žinoma, būna atvejų, kai ir patys darbuotojai nesilaiko visų saugumo priemonių. Tuomet svarbu žinoti, kad darbdavys turi pareigą nušalinti nuo darbo darbuotoją, įtariamą koronavirusu ir atsisakantį pasitikrinti arba nustatytu laiku nepasitikrinusį. Darbuotojui už laiką, sugaištą sveikatos patikrinimams, darbdavys turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį.
Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas taip pat leistų taikyti baudą, jei asmenys, grįžę iš viruso apimtų šalių, sąmoningai pažeistų saviizoliaciją – kaip galimai ir buvo Mažeikių įmonės atveju.
Nors Vyriausybė teigė, kad policija privalės užtikrinti realų saviizoliacijos vykdymą, pati policija teigia neplanuojanti imtis drastiškų priemonių ir kontroliuoti visų, kuriems taikomas karantinas – mat nėra aiškios tvarkos, kaip tai turėtų vykti. Tad teisines priemones turime, tačiau neturime galimybių jas realiai pritaikyti.
Galima ir baudžiamoji atsakomybė
Griežtesnės teisinės priemonės yra neišvengiamos tuomet, kai ekstremalių situacijų metu gyventojai nesilaiko būtinų veiksmų savo ir aplinkinių saugumui užtikrinti. Baudžiamojo kodekso 277 straipsnis „Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas“ numato, kad tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už tai atsako ir juridinis asmuo.
Įstatyme taip pat numatyta, kad asmuo, būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių bendraujant su žmonėmis, sukėlęs pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Tiesa, asmuo atsako pagal tik tais atvejais, kai veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Tačiau šis straipsnis mūsų teisėsaugos yra naudojamas itin retai, dėl šios priežasties Lietuvoje iš esmės beveik neturime tokių bylų praktikos.
Laukia pasikeitimai ir darbo kodekse
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skubiai priimti įstatymų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas darbdaviams skelbti prastovą ar nustatyti dalinį darbą, kai valstybėje paskelbiama ekstremali situacija.
Darbo kodekso pakeitimuose ketinama įtvirtinti darbdavio pareigą siūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jo sveikatos būklė keltų grėsmę kitų darbuotojų saugumui, pavyzdžiui, jei asmuo neseniai lankėsi Italijoje, Kinijoje, ar kitose rizikos šalyse. Jeigu darbuotojas nesutiktų dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys galėtų jį nušalinti nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio.
Gintarė SAULYTĖ-ŠULGAT
BNS nuotrauka
