Parama dėkojame




Sprogimas

Žmonės, mylintys darną

Pievų gatvė Mažeikiuose nemažai žinoma ir gerokai išsiskiria iš kitų miesto vietų čia gyvenančių žmonių bendruomeniškumu bei tradicijomis, kurias visi stengiasi kaip įmanydami puoselėti.

Pievų gatvė

Vaikščiojant šioje gatvėje, galima pajausti kažkokią ypatingą aurą, jaukumą ir savitumą. Viename kieme tai gali būti patogiai įsitaisęs niekur nevažiuojantis garvežys, o kitame – vežimaityje linksmai nusiteikusi šeimyninė porelė su kudlotu šuneliu, atrodo, tuoj tuoj išlėks į svečius. Kiekvienas kiemas stengiasi kuo nors išsiskirti, puoselėti savo veidą ir atrodo, kad tai puikiai pavyksta.

Kas 5 metai vyksta Pievų gatvės šventė ir jų būta jau trys. Vieni kitus pasveikina įvairiomis progomis, o jei miršta gatvės gyventojas, vienas kitą aplanko, eina giedoti, nuperka gėlių.

Auksinės vestuvės

Vieni pirmųjų (o gal ir pirmieji) šios gatvės gyventojų yra Vladislava ir Juozas Želviai. Vlada (taip ją vadina namiškiai) kilusi iš Ignalinos rajono, o Juozo tėviškė – Skuodo rajono Gėsalų kaimas. Lygiai prieš penkiasdešimt metų (1966-11-06) jaunieji Želviai sumainė aukso žiedus, o jau šį savaitgalį, lapkričio 5-ąją, per 71-ąjį Vladislavos gimtadienį, Pievų gatvėje ir vėl skambės muzika, dainos ir juokas. Putos šampanas. Savo auksinėms vestuvėms sukaktuvininkai jau yra pasiruošę, nekantriai laukia svečių iš tėviškės ir, žinoma, savo kaimynų. Jubiliatai išaugino du sūnus – Virgilijų ir Ramūną, džiaugiasi anūkais: Justina (teisininkė Anglijoje) ir Gyčiu (vienuoliktokas).

Kiekvienas, praeinantis šiuos namus, pažymėtus meniškai iškalinėtu 17 numeriu, būtinai pastebi išvaizdžią medinę koplytėlę, kuri čia buvo pastatyta ne šiaip sau. Namiškiai įsitikinę, kad jos pastatymas, įprasminimas ir tikėjimas labai padėjo vienam iš šeimos narių kovojant su sunkia liga – jis pasveiko.

Vis dar už vairo

Nepatikėsite, bet J. Želvys kaip dirbo nuo 1962 m. statybose krano mašinistu, taip ir tebedirba. Visų pastatytų objektų tiesiog neįmanoma suskaičiuoti. Šiuo metu dar tvirtas vyras dirba UAB „Gluosnėja“ autokrano mašinistu. Laisvo laiko veltui nešvaisto. Kažką sugalvoja, sumeistrauja ar įsigyja namų papuošimui.

2015 m. Pievų gatvės pradžia pasipuošė meniška medžio skulptūra „Rūpintojėlis“, kurią išdrožė žemietis, meistras iš Gėsalų, a.a. Domininkas Žumbys. Visa gatvė pinigais prisidėjo prie sumanymo įgyvendinimo, o Juozas buvo idėjos iniciatorius ir pats šią skulptūrą pastatė. Ji matyti iš toli, pasveikina visus svečius, o gatvės gyventojus saugo nuo negandų. Savo laiku Juozas daug prisidėjo prie gatvės išasfaltavimo ir sutvarkymo, todėl ji atrodo kitaip negu kitos miesto gatvelės.

Jau gana senokai prie Želvių namų stovi kelio ženklas – rodyklė su žemaitiškais vietovių pavadinimais ir atstumais iki jų. Šeimininkas sakė, kad žmonės dažnai jį užklausia apie šį informacinį stulpą. Tai tiesiog smagus sumanymas, kažkur pamatyta idėja ir pritaikyta čia. Atstumai nurodyti pagal kompiuterio duomenis, taigi šiek tiek atitinka realius. Norint įsitikinti, reikia išbandyti.

Jau visiškai atsisveikinant, į klausimą, ar per auksines vestuves gros muzika, Vladislava ir Juozas beveik kartu atsakė: „O kaipgi vestuvės be muzikos, ateikite, bus linksma!“

Vytas ALEKNAVIČIUS

Autoriaus nuotr.

06 – V. ir J. Želviai prieš 50 metų.

07 – J. Želvys ir jo kelio ženklas.

08 - Rūpintojėlis dar labiau papuošė gatvę.

09 - Kiekvienas kiemas vis kitoks.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode