Aplinkos ministerija parengė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, kuriame numatyta, kad žvejams verslininkams draudžiama paimti į verslinės žvejybos įrankius Kuršių mariose pakliuvusias lašišas ir šlakius, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą.

Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį. Tokia situacija susidarė rugpjūčio 14 d.

Nuo šiandien, rugpjūčio 17 d., iki rugsėjo 14 d. daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai gali pasinaudoti Klimato kaitos programos parama, pakeisdami iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius į 5 klasės biokuro katilus ar šilumos siurblius (oras–oras, oras–vanduo, žemė–vanduo, vanduo–vanduo).

Didžiojoje Lietuvos dalyje vyrauja didelis, ketvirtosios iš penkių klasių, miškų gaisringumas, rodo pirmadienio Hidrometeorologijos tarnybos duomenys.

Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys.  

Aplinkos ministerija parengė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, kuriame numatyta, kad verslinė žvejyba Kuršių mariose žuvų migracijos ir neršto laikotarpiais uždraudžiama.

Valstybinė miškų tarnyba liepos mėnesį atliko miškų sanitarinės būklės patikrinimą.

Švelnindama karantino padarinius, Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems. Tačiau iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma, todėl šio sektoriaus atstovams numatytos specialios vienkartinės ir periodinės išmokos. 

Kovo viduryje praūžusios audros „Laura“ ir po jos sekusių ypač vėjuotų orų padariniai Lietuvos miškams padarė didžiulės žalos. Lietuvos miškai neteko apytiksliai 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvų. Sunaikinti ne tik seni, bet ir pusamžiai, daugelį metų augti galėję medynai.

Pasibaigus karantinui būsto nuomos rinka didžiuosiuose šalies miestuose grįžta į vėžes. Vis dėlto nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertų teigimu, ateities scenarijai priklauso nuo antrosios viruso bangos, kuri gali lemti ir nuomos kainų mažėjimą bei būstų pardavimą.

Lietuvoje vis dar įprasta situacija, kai gyventojai patys ardo senus automobilius ir vėliau susiduria su sunkumais, kaip tinkamai atsikratyti vertės neturinčiomis transporto priemonių dalimis. Tarp daugiausia problemų sukeliančių atliekų patenka plastiko turinčios dalys, o jų transporto priemonėse tik daugėja, taip pat naudota alyva ir kitos bevertės atliekos. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo, kad nuo COVID-19 padarinių nukentėję ir į subsidijas pretenduojantys verslininkai atsakingai teiktų prašymus paramai gauti. Prieš pildydami paraišką verslo atstovai raginami įvertinti visas rizikas ir apsispręsti, ar nori gauti subsidijų ir neatsisakytų jų, kai verslui jau yra skiriamas finansavimas. Taip pat verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį ir  teisingai nurodyti galiojančias banko sąskaitas, į kurias bus pervedamos subsidijos.

Energetikos ministerija, atsižvelgdama į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas atnaujino Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą. Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plane pristatytas mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimas, išmaniosios apskaitos elektros energijos vartotojams įdiegimas, kuriama elektros energijos vartojimo duomenų platforma, taip pat ir nuo 2025 metų planuojami įdiegti pokyčiai energijos balansavimo rinkoje.

Atsižvelgiant į tai, kad verslo įmonėms paraiškų teikimo procesas ir pats pasiruošimas teikti paraiškas užtrunka kiek ilgiau nei privatiems asmenims, Aplinkos ministerija, siekdama sumažinti pandemijos sukeltas pasekmes, priėmė sprendimą pratęsti kvietimo iš Klimato kaitos programos pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio kuro naudojimą“ laikotarpį iki rugsėjo 4 d.

Šiandien Vyriausybė pritarė ir teiks Seimui Aplinkos ministerijos parengtus įstatymų pakeitimus, kurie sudarys sąlygas, kad iki kitų metų pabaigos visos atliekų naudojimą ar šalinimą vykdančios įmonės turėtų pakankamą finansinį užtikrinimą, kad jų bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais atliekos būtų tinkamai ir operatyviai sutvarkytos ne valstybės, o jų pačių lėšomis.

Vilniaus komunalinių paslaugų įmonė „Grinda“ sostinės Upės gatvėje pradeda eksploatuoti modernią lietaus ir sniego tirpsmo vandens valyklą.

Remiantis AB Lietuvos paštas duomenimis, apie 70 proc. į Lietuvą atkeliaujančių siuntų yra iš trečiųjų šalių. Didžioji dalis jų atkeliauja iš Kinijos. Nors lietuviai trečiosiose šalyse apsipirkinėja ir iš jų siunčiasi gana dažnai, neretai iškyla klausimų.

Lietuvos paštas dalijasi faktais, kuriuos naudinga žinoti kiekvienam, perkančiam ir laukiančiam siuntos iš trečiųjų šalių.

Nuo liepos 7 d. Europos Sąjungoje pradėtas riboti ftalatų DEHP, DBP, DIBP ir BBP naudojimas tokiuose gaminiuose kaip pripučiami vandens žaislai ir čiužiniai. Nuo šiol į rinką nebus galima teikti tokių gaminių, kuriuose kiekvieno iš šių chemikalų koncentracija arba bet kurio šių ftalatų derinio koncentracija gaminyje bus lygi arba didesnė nei 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės.

Vasaros laikotarpiu dažniau keliaujame į mišką, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais intensyviau grybaujame ar uogaujame. Daugelis  grybautojų ir uogautojų žino plotus, kuriuose gausu baravykų, voveraičių ar mėlynių, tačiau kelio atgal tenka ir ilgiau paieškoti. Išsiruošus į mišką ne visuomet turime išmanųjį įrenginį ar kompasą, todėl kyla pavojus pasiklysti medžių tankmėje. Visgi yra būdų, kaip orientuotis miške ir be prietaisų pagalbos.

Prasidėjo dujų balionų, naudojamų maistui gaminti daugiabučiuose namuose, keitimo elektra arba gamtinėmis dujomis programos įgyvendinimas. Šis dujų balionų keitimas trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose bus finansuojamas valstybės. Parama vienam butui sieks iki 600 eurų, iš viso tam šiemet skirta 15 mln. eurų.  

Agnė Matelė

Mažeikių rajone jau ruošiamasi tarptautinės energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ plėtojamo vėjo jėgainių parko projekto įgyvendinimui: prasidės kelių įrengimo ir kiti paruošiamieji darbai. Po maždaug pustrečių metų žalią elektros energiją šiame vėjo parke gamins iki 15 vėjo jėgainių, kurių bendra instaliuota galia sieks apie 63 MW.

Antradienį įmonės, vystančios Mažeikių vėjo jėgainių parką, atstovai lankėsi Mažeikių r. savivaldybėje ir šiuo klausimu kalbėjosi su vadovais.

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke – pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji išardyta gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Šiuo projektu, kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas (LGF), siekiama paskatinti šalyje atkurti upių ekologinę būklę ir tęsti kitų užtvankų demontavimo darbus.