Moksliniai tyrimai rodo, kad lietuviai – mėsos mėgėjų tauta. Sveikos gyvensenos specialistas Artūras Sujeta teigia, kad saikingas mėsos produktų vartojimas, neapleidžiant kitų svarbių mitybos elementų, gali būti naudingas, ypač mėgstantiems užkandžiauti vakarais, ir pabrėžia, kad svarbiausia pasirinkti kokybišką produkciją, kuri padėtų išsaugoti tiek gerą savijautą, tiek fizinę formą.

Sočių šventinių stalų pasekmė – ne tik veržiantys drabužiai, bet ir smegenis spaudžiantis klausimas: ką valgyti, kad svoris ne augtų, bet kristų? Kas padėtų tapti lieknesniems, tačiau nesumažintų jėgų, padėtų išlikti žvaliems ir energingiems? Sveikuoliško maisto propaguotojų atsakymas – avižos arba avižų dribsniai.

Velykoms vien tik „Maximoje“ nuperkama beveik 1,5 mln. dėžučių vištų kiaušinių. Ir nors 6 iš dešimties apklaustųjų „Maximos“ pirkėjų teigia per šventes suvalgantys bent po 3 – 4 kiaušinius, nesuvalgytų margučių vis tiek lieka. Tinklaraščio Nidosreceptai.lt autorė Nida Degutienė pataria, ką daryti su margintais, tačiau nesuvalgytais kiaušiniais.

Pirkėjų nuomonės tyrimas rodo, kad nesuvalgytų margučių lieka 7 iš 10 apklaustų šeimų. Pasak Nidosrecetai.lt autorės, jeigu kiaušiniai buvo virti Velykoms ir laikomi šaldytuve, jie yra saugūs valgyti ir po švenčių.

Etnologas Libertas Klimka sako, kad seniau Šv. Velykoms buvo gaminama daug gardžių ir gilią prasmę turinčių patiekalų, šios tradicijos suvienydavo šeimas. „Gaila, kad artėjant šventėms dabar dažniausiai skubame į prekybos centrus pirkti jau pagamintų skanėstų, kuriuos galėtų paruošti pačios šeimininkės, patirtimi pasidalindamos su vaikais ir artimaisiais. Juk namuose keptų pyragų kvapas malonesnis ir skonis daug gardesnis, nes gaminama su meile, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos“, – įsitikinęs L. Klimka.

Greitėjantis gyvenimo tempas, deja – nori nenori – verčia rinktis greitą maistą. Tačiau „greitas maistas“ ir „nesveikas maistas“ daugeliui yra tapačios sąvokos. Tad ne vienam atrodo įtartini net ir išgirtieji avižų dribsniai, kurie yra vienas greičiausiai paruošiamų produktų. Ekspertai atkreipia dėmesį į keletą šių dribsnių savybių ir mitų.

Susigrąžinti energiją, sustiprinti sveikatą, padailinti kūno linijas – tai vieni dažniausių tikslų, kuriuos sau išsikeliame atėjus pavasariui. Patikėkite, užduotis tikrai įveikiama. Kad atrodytumėte ir jaustumėtės gerai, tereikia žinoti kelias gudrybes.

Kiekvieną dieną daug laiko skiriame darbui – dirbame ne tik biure, bet ir namuose, savaitgaliais, kartais ir per atostogas. Taip pat mūsų visad laukia ir kitos pareigos: namų tvarkymas, maisto ruoša, namų darbų ruoša kartu su vaikais, papildomi užsiėmimai – viskas bėgte. Tačiau yra būdų, kaip būtų galima sutaupyti laiko ir leisti jį su savo brangiausiais. Gali padėti net ir 100 proc. sultys ir gltonučiai. O kaip, aiškina gydytoja-dietologė Laura Romeraite-Kuklierienė.

Nors tokia mėsa kaip aviena, triušiena ar antiena lietuviams pakankamai gerai pažįstama, tačiau iki šiol vartojama gana santūriai. Mitybos specialistai sako, kad mūsų tautiečiai be reikalo yra tokie atsargūs, nes ir iš šių mėsos rūšių galima paruošti puikių patiekalų. O be to jos turi ir daug sveikatai naudingų savybių.

Tinklaraščio apie maistą MaistoKlubas.lt autorė Ilona Juciūtė sako, kad tokį atsargų požiūrį į kai kurias mėsos rūšis galėjo lemti keletas priežasčių.

Atėjus pavasariui imame galvoti apie liesesnį maistą, nes rūpinamės savo savijauta ir figūra. Tačiau nepulkite maitintis tik salotomis ar žaliavalgiškais kokteiliais. Mėgstamus patiekalus, neretai gaminamus iš riebios ir sočios mėsos, gaminti galima ir kitaip – parinkti jiems liesesnius ingredientus, pavyzdžiui liesesnę mėsą.