Tiems, kurios vargina mokyklos kasdienybė, akademinių metų pradžia gali atnešti daug streso, o tada kyla nerimas, nusivylimas ar net baimė, portale psychologytoday.com rašo psichologas Bobby Hoffmanas. Tačiau, pasak specialistų, vadovaudamiesi keliais patarimais, tėvai ir mokytojai vaikams gali padėti labiau džiaugtis naujais mokslo metais.

Naujas tyrimas dar kartą patvirtina skirtumus tarp lyčių atskleisdamas, kad susilaukus vaikų moterų smegenys pakinta – moterys tampa supratingesnės ir  empatiškesnės.

Neseniai dienraštyje The Boston Globenagrinėti skiriamieji požymiai, pasireiškiantys nėščiųjų neurologijoje. Naudodamiesi moderniosiomis technologijomis tyrėjai gavo nepaprastų rezultatų. Reno universiteto Prancūzijoje mokslininkas Jodis Pawluskis, kuris specializuojasi ignoruojamos motinų smegenų neurobiologijos srityje (angl. neglected neurobiology), teigia motinystę esant „vienu reikšmingiausių biologinių nutikimų“ moters gyvenime.

Turėjau gerai pagalvoti, ar apskritai reikia ką nors rašyti apie tą Pensilvanijos bylą. Situacija ir su ja susiję klausimai labai jautrūs, atrodo, taip nesunku pasakyti ką nors „ne taip“. Klausimų labai daug, nelengva išnarplioti, kaip jie susiję tarpusavyje. Galų gale ir tinkamą toną sunku parinkti, nedera menkinti situacijos keliamų jausmų, bet kartu nesinori kurstyti (ir, et, ką ten, pačiai prisišaukti) dar daugiau įniršio.

Vėl lūžta ietys dėl lytiškumo ugdymo. Aštuonių žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją su priekaištu dėl Jurgitos Ablėnės, georgrafijos mokytojos iš Panevėžio, pedagogams parengtos medžiagos, skirtos įgyvendinti „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą“. Programos įgyvendinimo medžiaga yra patvirtinta ministerijos. Besikreipusiųjų teigimu, joje yra informacijos, prieštaraujančios patvirtintai programai, LR Konstitucijai bei tarptautiniams dokumentams. Teigiama, jog medžiagoje „skleidžiama homofobija, klaidinanti ir realybės neatitinkanti informacija apie Stambulo konvenciją, formuojama nuomonė, kad Vakarų valstybės griauna tradicines šeimas, menkinami berniukai, kuriuos augina vienišos mamos“.

Krizių būna įvairių, tačiau dažniausiai žmonės kreipiasi dėl santykių, sunkumų bendraujant su aplinkiniais ar skyrybų, LRT RADIJUI sako Krizių įveikimo centro vadovė Simona Glodenienė. Anot jos, penkių pastarųjų metų statistika rodo, kad 60 proc. besikreipiančių pagalbos – moterys, o dalis lankytojų užsiima tęstine pagalba.

Blogai jaučiatės. Prastai miegate. Viduje spengia tuštuma, o pasaulis aplinkui atrodo beviltiškas. Kas tai? Tiesiog bloga nuotaika, nes lyja ir tamsu? Galbūt gedulas po svarbios netekties? Išdavystės skausmas? Ar tai kada nors praeis savaime?

Puikiai suvokiate, kad esate narcizas, bet norėtumėte, kad jūsų santykiai su kitais žmonėmis būtų geresni? Nelabai įsivaizduojate, ko griebtis, išskyrus kelią pas psichoterapeutą? Tarptautinį pripažinimą pelniusi geštalto terapijos specialistė dr. Elinor Greenberg svetainėje psychologytoday.com sutinka, kad, net ir labai norint, liautis žeminti kitus nėra lengva, ir pataria, kaip save paguosti ir pritraukti dėmesio kitokiais būdais.

Sunkumų artimuose santykiuose neišvengiame daugelis. Bet užaugusiems alkoholikų šeimoje viskas kur kas kebliau. Intymumas, artumas, pažeidžiamumas nedera su vaikų iš tokių šeimų ankstyvame amžiuje išmoktais išgyvenimo įgūdžiais. „Noriu užmegzti draugystę. Nenoriu įsitraukti į santykius.“ „Noriu su kuo nors susipažinti. Nenoriu su niekuo pažindintis.“ „Noriu tave geriau pažinti. Prašau, pasitrauk nuo manęs.“ Visi šie prieštaravimai trukdo sukurti trokštamus santykius.

„Duokite man vaiką iki septynerių ir aš jums duosiu žmogų“ (Šv. Pranciškus Ksaveras)

Vasaros pradžioje nuvilnijo diskusijos apie mokslo metų trukmės ilginimą. O tai tik vienas mokymosi trukmės ilginimo aspektas. Kitas aspektas yra mokyklinio amžiaus jauninimas. Dar neseniai Lietuvoje privalomas formalus ugdymas buvo pradedamas pradinėje mokykloje nuo septynerių metų. Priešmokyklinį ugdymą institucijose tėvai rinkdavosi savo iniciatyva. 2016–2017 mokslo metais privalomas tapo priešmokyklinis ugdymas, į kurį jau buvo pakviesti šešiamečiai. Taip metais paankstėjo privalomas formalusis ugdymas. Jei tėvai nori į priešmokyklinį ugdymą išleisti penkiametį vaiką, tai savivaldybės pedagoginė-psichologinė tarnyba turi nustatyti, kad jis brandus mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

„Diena, kai atlikau mano gyvenimą pakeitusį atbulinį salto – nesiskyrė nuo visų kitų, – pasakoja Antanas Sabaitis. – Tuo metu studijavau Kauno kolegijoje ir jau buvau susidėjęs kuprinę antro kurso studijoms. Draugai pakvietė pasitreniruoti lauke prie Kauno pilies, todėl mielai prisijungiau. Dariau įvairius pratimus, po to nutariau patobulinti atbulinio šuolio pratimą… Neblogai jį mokėjau ir daug kartų buvau tą dieną atlikęs, tačiau šį kartą viskas išėjo kitaip…“

Kiekvienai mamai ar tėčiui yra tekę nors kartą atsidurti situacijoje, kai jų atžalos pyktis tampa nevaldomas. O dar tas bejėgiškumo jausmas, kuris apima, kai nežinome, kaip su tuo tvarkytis... Vaiko pykčio valdymas tampa dar vienu iššūkiu. Kyla klausimas, ką galime padaryti, kad vaikas išmoktų tvarkytis su savo pykčiu? Vaikų ir paauglių literatūros leidykla „Nieko rimto“ dalinasi portalo „Psychology Today“ ir Maureen Healy straipsniu apie būdus padėti vaikams suvaldyti pyktį.

Rengiantis 9-ajam Pasaulio šeimų susitikimui Dubline 2018 m. rugpjūtį pateikiame katechetinį kelią, paremtą popiežiaus Pranciškaus posinodiniu apaštališkuoju paraginimu Amoris laetitia.

Šiuolaikinėje kultūroje daug dėmesio skiriama moteriškoms problemoms, tuo tarpu vyrai ir berniukai lieka užribyje. Paauglių nuo 9 iki 19 metų amžiaus grupėje berniukai įvykdo net 80 proc. savižudybių, o mergaitės – 20 proc. Tarptautinė psichologų bendruomenė apie emocinį vyrų neraštingumą kalba jau ne vieną dešimtį metų ir akcentuoja didžiules problemas, su kuriomis susiduria vyrai, nuo mažens auklėjami nerodyti savo jausmų. Lietuvos ugdymo įstaigas jau pasiekia suvokimas, kad, norint užauginti sveikus vyrus ir moteris, jau ankstyvoje vaikystėje juos reikia mokyti emocinio raštingumo.

Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Šioje grupėje skurdo rizikos lygis palyginti su ankstesniais metais padidėjo 5,7 proc. punkto. Tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu – 2016 m. – vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 eurus, šiuo metu ji sudaro 307,4 eurų.

Gyvename dėl meilės pakvaišusioje visuomenėje. Mums sakoma, kad mylėti yra svarbiausia: reikia mylėti tėvus, vaikus, tėvynę taip pat reikia mylėti, reikia mylėti partnerį, o jei nemyli – tu kažkoks ne toks. Netgi psichologijoje priėmimas siejamas su meile, nors taip atimama teisė nemylėti ir rinktis, portale psy-practice.com rašo psichologė Miroslava Mirošnik.

Tai kūrybiškas būdas pateikti nepatogią informaciją taip, kad ji būtų išgirsta, apie „sumuštinio techniką“ svetainėje psychologytoday.com amerikiečių psichiatrė ir knygų autorė Judith Orloff. Anot jos, pasinaudoję šiuo metodu, ne tik pagerinsime savo santykius su aplinkiniais, bet ir patys turėsime daugiau naudos, tarkim, suprasime, kad neturime spręsti kitų žmonių problemų.

Lietuvių misija Etiopijoje baigėsi. Jos dalyviai pasidalino paskutiniais dienoraščių įrašais ir bendru dalyvių laišku.

Dauguma žmonių, deja, susiduria su skaudžia realybe – pradžioje jaučiamas stiprus susižavėjimas žmogumi laikui bėgant išblėsta, todėl jei esate įsimylėję ir pradedate kalbėtis apie santuoką, pirmiausia turite užduoti sau keletą svarbių klausimų, portale psychologytoday.com rašo psichologė Jane Greer. Pasak specialistės, neturint tvirto santykių pagrindo, skyrybos yra tik laiko klausimas.

Andrius Simankovas – aštuoniolikmetis abiturientas. Dvyliktokas beveik kiekvieną mėnesį stengiasi aplankyti bent vieną užsienio šalį ir jau yra apkeliavęs daugiau nei pusę Europos. A. Simankovas sako: „Keliones reikia planuoti iš anksto, ir kartais užtenka vos kelių dienų, kad pamatytum tikrai daug.“

Jordanas Petersonas – plačiai pasaulyje žinomas klinikinis psichologas, buvęs Harvardo, o dabar Toronto universiteto profesorius. Šiuo metu jis tikriausiai garsiausias viešasis intelektualas Vakaruose, akademikas, kurio populiarumas prilygsta roko žvaigždėms.

Nemažai  vaikų vis dar užauga smurtaujančiose šeimose, nors  svarbiausia tėvų pareiga yra padėti mažyliui vystytis fiziškai, socialiai ir dvasiškai bei juo rūpintis. Vaikystėje patirtas fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali paveikti visą tolesnį žmogaus gyvenimą.

Agnės Žagrakalytės pristatyti turbūt nereikia. Ši iš Ustukių (Pasvalio r.) kilusi sėkmingų šešių knygų autorė puikiai pažįstama tiek kultūrinėje erdvėje, tiek, drįstu sakyti, apsigyvenusi dažno knygos mylėtojo sąmonės ir širdies ploteliuose, gal net – plotuose. Naujausias A. Žagrakalytės pasiekimas – šioje recenzijoje pristatoma knyga „Štai:“, komisijos ir skaitytojų išrinkta 2017 metų poezijos knyga. Gyvai Agnę pirmą kartą sutikau per jos knygos pristatymą. Tuomet apsikeitėme poezija, ir ant mano spintelės prie lovos, o vėliau – ir „ant širdies“ nugulė „Štai:“. Knygą skaičiau ir skaičiau, ir skaičiau, nes ji, gyvačiokė, vis žaidė su manim, vis rangėsi, kol galiausiai pavyko sučiupti ją už uodegos galelio. Daugelis į šią knygą sudėtų eilėraščių parašyti prieš gerą dešimtmetį, o pati autorė teigia „labai stengusis nerašyti šios knygos“. Tokio pat plauko ir recenzentė, visaip gi stengusis išnešioti žodžius.  

Tėvų įprotis vaikams liepti valgyti maisto produktus, kurių jie nenori, dažniausiai baigiasi atvirkštine reakcija – vaikai ima ne tik dar labiau nemėgti siūlomo maisto, bet ir tampa abejingi maisto pažinimo procesui, portalui CNN.com tvirtina mitybos ir pediatrijos specialistai.

„Puoselėk nuostabą“, „klausykis Žodžio“, „išsilaisvink iš triukšmo“, „pakviesk draugus apmąstyti grožį ir tiesą“. Tai Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų vienuolijos patarimai atostogaujantiems.

Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, tad, kad ir kaip stengiamės nuvyti mintis apie mokyklą, rugsėjo 1-oji nenumaldomai artėja. Grįžimas į įprastą rutiną po vasaros atostogų kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėvams ypač, jei į mokyklos suolą mažylis ruošiasi sėsti pirmą kartą. Tad kaip vertėtų pasiruošti mokslo metams, kad ir taip neišvengiamo psichologinio streso būtų kuo mažiau, o iš anksto pasiruošus mokyklai dar kaip reikiant pasimėgautumėte paskutiniu atostogų mėnesiu, pataria psichologė Inga Būdvytytė. 

Rengiantis 9-ajam Pasaulio šeimų susitikimui Dubline 2018 m. rugpjūtį pateikiame katechetinį kelią, paremtą popiežiaus Pranciškaus posinodiniu apaštališkuoju paraginimu Amoris laetitia.

Garsus amerikiečių teologas JOHNAS BEHRAS, Niujorko valstijos Šv. Vladimiro dvasinės seminarijos patristikos profesorius, – apie tai, kas neduoda ramybės šiuolaikiniam krikščioniui Vakaruose. Savo paskaitose jis kalba apie mirtį. Kodėl būtent mirties tema jį jaudina ir kas dar kelia nerimą? Profesorius pasakoja apie vaikystę, kurią praleido šalia vieno iš garsiausių praėjusio amžiaus stačiatikių pamokslininkų – Surožo metropolito Antonijaus (Blumo), apie savo apsisprendimą tapti dvasininku, apie krikščionio pašaukimą šiuolaikiniame pasaulyje. Su J. Behru kalbėjosi Tichonas Sysojevas ir Polina Rudakova.

Atostogaujant vaikų auklėjimo problemos, šeimos narių konfliktai ir tarpusavio nesusikalbėjimai niekur nedingsta. „Tėvų linijos“ psichologai pastebi, kad vasarą  tėvams kyla tiek pat sunkumų, abejonių ar klausimų dėl vaikų elgesio kaip ir mokslo metais.

Ar prisimenate, kaip pirmą kartą išgirdote, iš kur atsiranda vaikai? O kaip jie ten patenka? Iš kokio žmogaus tai sužinojote? Kokie jausmai apėmė? Kokie tokios pažinties padariniai pasireiškė jums bręstant? Suaugusiojo gyvenime? Šeimos santykiuose? Svarbiausia – ar norėtumėte, kad taip su savo vaisingumu bei lytiškumu susipažintų jūsų vaikai? Ar sugebėsite patys tinkamai atsakyti į visus jiems iškilsiančius klausimus?

Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istorija yra ryški ir permaininga, patyrusi sunkių išbandymų, bet įrodžiusi stiprią tautos politinę valią, pilietinį visuomenės sąmoningumą, etninės atminties ištvermingumą. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – proga apmąstyti mūsų kultūros raidą, įvardyti žymiausius asmenis, prisiminti jų nuopelnus kraštui. Kokie vardai, judėjimai, iniciatyvos, darbai ir kūriniai Jums atrodo iškiliausi mūsų laisvėjimo kelyje?