Sprogimas

Nesunaikinami vandens meškučiai: kuo lėtūnai žavi žmones

Lėtūnai, dar žinomi kaip vandens meškučiai, yra mikroskopiniai vandenyje gyvenantys gyvūnai ir vieni žymiausių išlikimo specialistų pasaulyje. Nuo 1773 metų, kai juos pirmą kartą aprašė vokiečių zoologai, šie padarėliai buvo sutikti tiek vandenynų gelmėse ir Himalajų viršūnėje, tiek ašigaliuose ir karštosiose versmėse.

Visgi šie gyviai nėra ekstremofilai. Į pastarąją kategorija patenka tie organizmai, kurie sugeba išnaudoti ekstremalias aplinkas ir jose klestėti, o lėtūnai jose išgyvena nuslopindami savo medžiagų apykaitą ir patekdami į tam tikrą įmygio būseną. Sausros periodais, vandens kiekis lėtūnų organizme nukrinta iki vieno įprastinio lygio procento. Prarasto vandens vietą ląstelėse užima unikalūs baltymai, sudarantys stiklą primenančią struktūrą. Netekusios drėgmės ir forma tapusios panašios į statines, kai kurios lėtūnų rūšys gali ištverti prie absoliutaus nulio artėjančią temperatūrą.

Nors didelis karštis šiuos gyvius galiausiai pražudo, tačiau keletą minučių jie gali išgyventi net 150 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Jų medžiagų apykaitai beveik visai sustojus, badą lėtūnai gali ištverti ilgus metus. Be to, lėtūnai gali išgyventi šimtus kartus žmogui mirtiną lygį viršijančią radiacijos dozę, ir net yra gyvi sugrįžę iš kelionės kosmoso vakuume.

Daugybė lėtūnų šioje dehidratuoto įmygio būsenoje (vadinamoje kriptobioze) gali išgyventi net penkerius metus ir prie normalaus aktyvumo sugrįžti praėjus vos kelioms valandoms po sudrėkinimo. Keli išskirtiniai egzemplioriai į gyvenimą buvo sugrąžinti net beveik po dešimtmečio, o dėl tokios ištvermės lėtūnus imta vadinti vienais iš gyvių, kurie turi daugiausia galimybių išgyventi branduolinį karą ar apokaliptinę astronominę katastrofą.

Nors mažyčiai lėtūnų kūnai yra paprasti, tačiau idealiai tinka išgyventi. Lėtūnai neturi nei kraujo, nei kvėpavimo organų. Dujų apykaita vyksta kūno paviršiuje. Patinai ir patelės turi neporinę lytinę liauką su ertme, per kurią išleidžiamos ląstelės išoriniam apvaisinimui. Trys kojų poros yra skirtos judėti, o galinė pora naudojama prikibti prie paviršių.

Lrt.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode