Šiuo metu Lietuvoje numatytos bausmės už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą asmeniniams poreikiams – neproporcingos daromam nusižengimui, teigia Jungtinių Tautų (JT) Rytų ir Vidurio Europos ir Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisijos ekspertai.
Anot Lietuvos bei užsienio šalių atstovų, dabartinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politika turi būti keičiama.
Pasak jų, ši politika turi užtikrinti adekvačias bausmes, tinkamą pagalbą bei apsaugą žmonėms, norintiems įveikti nepriklausomybę.
„Vėzdas Baudžiamojo kodekso nieko nepaveikė. Žmonės, kuriems yra grėsmė būti paženklintiems su Baudžiamuoju kodeksu, bijo kreiptis į gydytojus“, – penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europoje, JT Rytų ir Vidurio Europos, Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisijos narys Vytenis Andriukaitis.
Ekspertai tvirtino, jog numatyti narkotikų politikos pokyčiai turėtų įtvirtinti administracinę atsakomybę už mažų kiekių narkotinių medžiagų turėjimą asmeniniams poreikiams.
„Specialistai mums vakar pasakė, kad Lietuvoj skaičiai ŽIV testavimo yra per maži, pakaitinių švirkštų prieinamumas per mažas, testavimo skaičiai prasti, rodikliai blogi ir taip pat gydimas tų žmonių per mažas. Vadinasi, tas vėzdas, kuris 2017 metais priimtas, didina juodąją rinką, didina vartotojus, neleidžia žmonės gydytis ir taip pat paženklina žmones“, – sakė V. Andriukaitis.
„Mes darome išvadą, kad turime atkreipti dėmesį į laipsniškus pokyčius. Kai visuomenė bus pasiruošusi, turime viską aiškiai išdėstyti, nes kalbant apie narkotikus, egzistuoja daugybė prielaidų ir mitų“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos generolas, Eurazijos narkotikų politikos instituto vadovas Volodymyras Tymoshenko.
Kriminalizavimas neveikia
Anot buvusio Lenkijos prezidento, JT Rytų ir Vidurio Europos, Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisijos pirmininko Aleksanderio Kwasniewskio (Aleksandro Kvasnevskio), numatyti narkotikų politikos pokyčiai Lietuvoje prisidėtų prie priklausomybių prevencijos įgyvendinimo.
„Lietuva šiuo metu turėdama baudžiamąsias, o ne administracines bausmes susiduria su problemomis. Todėl būtina imtis aktyvių veiksmų valstybės lygiu ir numatyti esminius pokyčius narkotikų politikoje“, – teigė jis.
„Kriminalizavimas paprasčiausiai neveikia, deja, bet tokia yra realybė. Tikrai meldžiuosi, kad Lietuvoje būtų pakeistas Baudžiamasis kodeksas“, – sakė buvęs Prahos meras, komisijos narys Pavelas Bemas.
Anot V. Andriukaičio, nors šiuo metu Lietuvoje žemo slenksčio kabinetuose veikia žalos mažinimo paslaugos, jos tik iš dalies padeda spręsti problemas, su kuriomis susiduria priklausomybę patiriantys asmenys.
Žemo slenksčio paslaugų projektams 2020–2023 metais įgyvendinti skirta daugiau kaip 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Jas kuruoja Sveikatos apsaugos ministerija. Ekspertų teigimu, ši suma tenkina 60 proc. šių paslaugų poreikio.
Buvusio pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vykdomojo direktoriaus profesoriaus Michelio Kazatckinio (Mišelio Kazackinio) teigimu, Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje narkotinių medžiagų sukeliamos žalos mažinimo priemonių akivaizdžiai trūksta.
„Apmaudu, kad nors ŽIV ir hepatito C injekcijų rodikliai Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje išlieka itin aukšti, aiškių, moksliniais įrodymais grįstų priemonių kažkodėl nesiimama. Jau daugelį metų tyrimai rodo, kad palaikomasis gydymas, pavyzdžiui, priklausomybės nuo narkotikų gydymas opioidais, yra veiksminga priemonė, padedanti įveikti priklausomybę“, – sakė jis.
Dekriminalizavimas stringa Seime
Šiuo metu Lietuvoje narkotikų politiką apibrėžia „Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programa“.
Šį dokumentą artimiausiu metu turėtų pakeisti atnaujinta jo versija – „Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijos žalos klausimais iki 2035 metais“.
Atnaujinta narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politika bus papildyta atskira dalimi apie su narkotikais susijusios žalos mažinimą ir leis numatyti bausmes už mažų kiekių narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms.
„Mes tikime, kad dabartinis įstatymas, kuris teikiamas parlamentui, yra pirmas žingsnis į procesą, kuris, tikimės, Lietuvoje ir visame regione taps pažangesniu, labiau įrodymais, sveikata ir žmogaus teisėmis pagrįstu kovos su narkotikais politikos metodu“, – sakė M. Kazatckinis.
Seimas pernai lapkritį svarstė Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pataisą atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą savo reikmėms.
Pataisomis siekta iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą, kad „tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu“.
Tokiam pakeitimui tada nepritarta.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.
Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
