Parama dėkojame




Sprogimas

A. Bilotaitė R. Pociaus kaltinimus vadina „liguistais kliedesiais“, kaltina šmeižtu

pociausVidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako buvusiu Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadu Ričardu Pociumi nepasitikėjusi nuo šio pavasario ir tas nepasitikėjimas augo, o jo kaltinimus dėl mobingo ir žeminimo vadina šmeižtu ir kliedesiais.

„Dėl R. Pociaus atleidimo noriu pasakyti, kad vadu nepasitikėjau ir tas nepasitikėjimas augo, ir tai niekaip nėra susiję su pernykščiais neramumais prie parlamento“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, nepasitikinti generolu ji pareiškė šį pavasarį, bet jis dirbo iki spalio, kai nebuvo rastas darbe ir niekas negalėjo su juo susisiekti, tuomet kitą dieną pateikė prašymą išeiti iš darbo.

Nepasirodė darbe

„Taip, apie nepasitikėjimą jam atvirai buvo pasakyta dar pavasarį, bet jis kaip niekur nieko tęsė darbą ir tai darė iki spalio 10 dienos, ir kai eilinį kartą neatvyko į generolų pasitarimą ir visą dieną  neatsiliepė telefonu, kai apsimelavo dėl savo darbotvarkės ir į melų karuselę įtraukė ne tik savo pavaldinius, bet ir užsienio diplomatą, kitą dieną pasiprašė atleidžiamas šalių sutarimu, čia ir norėtųsi dėti tašką“, – teigė ministrė.

Ji pabrėžė, kad generolo nepasirodymas darbe pirmadienį žymi tai, kad jis „gali būti pažeidžiamas“, tačiau nekonkretizavo, kokias tiksliai aplinkybes turi omenyje.

„Gali kilti įvairių klausimų, kodėl generolas pirmadienį nebūna darbo vietoje, yra nepasiekiamas. Gal tai susiję su jo pažeidžiamumu? Aš neturėčiau galbūt įvardinti, gali būti įvairių pasvarstymų, bet kadangi gyvename teisinėje valstybėje, būtų nekorektiška įvardinti dalykus, kurių šiuo metu negaliu patvirtinti konkrečiais faktais“, – aiškino ji.

Ministrė tvirtino, kad viešai ją ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybę persekiojimu, mobingu, žeminimu pakaltinusio R. Pociaus „samprotavimai jau panašėja į liguistus kliedesius, kuriuos būtina stabdyti“.

Praleido pusę pasitarimų

Ministrė teigė, kad R. Pocius neatvykdavo į ministerijos rengiamus pasitarimus, neinformuodavo apie nedalyvavimo priežastis.

„Nepriimtina, kad tokios svarbios tarnybos vadas praleisdavo nepaprastosios padėties komisijos, generolų pasitarimus, kur buvo priimami sprendimai dėl grėsmių valdymo. Iš 21  pasitarimo vadas praleido dešimt, kalbant apie kitus generolus, kiti generolai tik esant ypatingoms aplinkybėms, iš anksto informavę apie savo nedalyvavimą, tai darydavo, visais kitais atvejais patys generolai dalyvaudavo, – kalbėjo ministrė. –  O tada, kai pats generolas dalyvaudavo, jis nėra pateikęs nei vieno pasiūlymo, jis tiesiog ignoruodavo kolegas“.

Anot jos, toks generolo elgesys nepriimtinas ne dėl santykių su ministre, o dėl valstybės saugumo, nes susitikimuose buvo koordinuojami veiksmai kilus iššūkiams esant nepaprastajai padėčiai.

Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija.

Jo teigimu, per riaušes prie Seimo ji delsė priimti sprendimus, neįvedė plano „Vėtra“, būtino malšinant riaušes. Generolo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis, pasakojo, kad atvykus į ministeriją jo buvo paprašyta prasisegti marškinius, kad parodytų jog neturi įrašinėjimo įrangos ir pan.

„Kategoriškai paneigiu vado kliedesius apie persekiojimą, marškinių praseginėjimą, grasinimus sunaikinti ar abejones vyriškumu, tai yra šmeižikiški išsigalvojimai. XXI amžiuje gyvenančiam generolui dažnai kilo keblumų dėl vadovės moters, bet tikrai neverčiau vadovo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių dėvėti“, – pareiškė ministrė.

Dėl riaušių – įsakymas žodžiu

A. Bilotaitė sakė jau vykstant neramumams prie Seimo skambinusi asmeniškai R. Pociui ir paprašiusi VST paramos policijai žodžiu, kaip tai leidžia įstatymai, o šio pavedimo neįforminimas raštu, jos teigimu, įtakos neramumų malšinimui neturėjo.

Kalbėdama apie plano „Vėtrą“ neįvedimą, ji pabrėžė, kad taktiniai riaušių malšinimo sprendimai yra pareigūnų, o ne politikų kompetencija, be to, toks planas nėra būtinas pasitelkiant tarnybą.

„Operacijoms ir riaušių malšinimų planams, ikiteisminiams tyrimams vadovauja pareigūnai. Ir joks politikas negali jiems nurodinėti“, – tikino ji.

„Galbūt kažkam labai naudinga šitą temą kelti ir bandyti kažkaip akcentuoti tuos dalykus, bet reikėtų pažiūrėti į teisės aktus (...). Man buvo labai svarbu, kad nebūtų eskaluojama situacija, nebūtų aukų ir nebūtų naudojama jėga prieš žmones“, – pridūrė ji.

Ministrė priminė, kad neramumų malšinimo operacijai prie Seimo pernai vadovavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė.

„Policijos generalinis komisaras jau paaiškino, koks neramumų malšinimo modelis ir kodėl buvo pasirinktas, kad būtų išvengta perteklinės jėgos panaudojimo ir perteklinių aukų ir kodėl operacijų vadovas nepaskelbė plano „Vėtra“, – tikino ministrė.

Žada VST auditą

A. Bilotaitė taip pat tvirtino, kad R. Pociaus vadovavimo metu darbą paliko 325 pareigūnai.

Ministrė taip pat sakė, kad bus atliekamas tarnybos veiklos auditas, kuris ir parodys, kokių pokyčių reikia tarnybai. 

„Mes matome, kad ši situacija yra tokia, kad neišvengiamas Viešojo saugumo tarnybos veiklos auditas ir jis taps kelrodžiu tolesniems sprendimams, kurie yra būtini norint sustiprinti tarnybą“, – tikino ji.

„Viskas priklausys nuo rezultatų“, – patikino ji, paklausta, ar svarstomi planai VST jungti su policija. 

Ji taip pat sakė, kad dėl to, ar pernai rugpjūtį palšinant riaušes buvo priimti teisingi taktiniai sprendimai, reikėtų klausti ne jos, o Policijos departamento.

Ministrė sakė neabejojusi, kad R. Pociaus atleidimas „sukels pasisakymų laviną“, ji teigė esanti pasiruošusi atsakyti į klausimus ir Seimo nariams, komitetuose ar kitu formatu, steigiant specialią komisiją.

„Aš esu pasirengusi atsakyti į visus klausimus“, – tikino ji.

Atleistas šalių sutarimu

Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu.

Po vėliau pasirodžiusio interviu Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo.

Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

Autoriai: Milena Andrukaitytė, Ignas Jačauskas

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode